Platina propagandą, mes už tai mokame

Kadaise Holivudas tvirtai palaikė tradicines amerikietiškas vertybes, tačiau nuo septintojo dešimtmečio pabaigos tai pamažu pradėjo keistis. Filmų industrija pradėjo jas keisti į kitas, savo sugalvotas vertybes. Filmų kūrėjai kruopščiai ir apgalvotai diegia amerikiečių visuomenei savąsias gėrio ir blogio ribas, perša savo pasaulėžiūrą. Šią subtiliai paišo į savo filmus, o po to filmų kūrėjai dar ir teikia vieni kitiems už tai apdovanojimus – „Emmy“ ir auksinius gaublius už visuomenę keičiančius filmus.

Kaip jie tai padaro? Apie tai „Dailywire“ redaktorius Benas Shapiro kartu su „Prager U“ komanda sukūrė vaizdo pasakojimą. Pirmiausia sukuria patrauklų žiūrovams personažą. Po to šie veikėjai daro kai ką tokio, kam auditorija aiškiai nepritaria. Po tokio epizodo klausia žiūrovų, pavyzdžiui: ar gerai pasielgė Rachel, kad susilaukė vaiko pirma neištekėjusi už Rosso?

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje abortai buvo visuotinai smerkiami. Tada populiarus TV personažas pasidarė abortą, o „Los Angeles Times“ tai pateikė kaip „takoskyros akimirką“. Taip buvo pašalinta stigma - milijonai amerikiečių stebėjo, kaip jų mėgstamas personažas daro kai ką tokio, kam jie aiškiai nepritaria, tačiau pajautė jam užuojautą. Pirmaisiais trečiojo tūkstantmečio metais kažkas panašaus buvo padaryta ir su vienalytėmis santuokomis – iki tol amerikiečiai laikėsi požiūrio, kad seksualinis gyvenimas yra kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau tokiai santuokų rūšiai griežtai nepritarė. Tuomet per NBC rodomą serialą „Will & Grace“ jie išvydo mėgstamų veikėjų tuoktuves. Žiūrovai labai nepritarė tam epizodui, tačiau kadangi savaitė po savaitės herojus Willas Trumanas ir jo „sutuoktinis“ gyveno linksmai ir laimingai, pamažu jų požiūris suminkštėjo. O dabar „Netflix “rodo serialą „Orange is the New Black“ (Oranžinė yra naujoji juoda), kur kūrėjai tą patį išdarinėja su amerikiečių požiūriu į transvestitus.

Holivudas yra neabejotinai įtakingiausia poveikio vaikams priemonė – jei tėvai vaikų auklėjimui skiria vidutiniškai 2 valandas per savaitę, tai amerikiečių vaikas vidutiniškai prie televizoriaus ekrano praleidžia 4o val. per savaitę – visą tą laiką vartodamas Holivudo propagandą. Žmonės, kuriantys pramogines laidas, nenori jūsų vien palinksminti – jie nori jus formuoti. Jei nebūsite atidus jų tykiam poveikiui, įspėja Benas Shapiro, jiems veikiausiai pavyks.

Masių maištas

Visa tai veikė iki tam tikros ribos. Didžiajai daliai gyventojų pradėjo kilti vis daugiau klausimų: kodėl jų šalis, kaip skelbiama, daro sparčią pažangą, tačiau jų gyvenimas užsispyrusiai negerėja? Kodėl nuolat auga vyriausybės skola, o valstybės paslaugų kokybė prastėja? Kodėl nelegalūs migrantai tapo šventa karve, o reikalaujantys saugoti sienas išvadinami neonaciais? Paprasčiau sakant, politinis korektiškumas amerikiečiams įsipyko, juos suviliojo D. Trumpo pažadas, kad piliečiai atgaus savo galias ir per prezidento rinkimus jie balsavo nepolitkorektiškai.

Be to, gyventojai persisotino žvaigždžių kultu ir populiariąja kultūra. Holivudo garsenybės jau seniai atitrūko nuo tikrovės – pavyzdžiui, visi kaip vienas ragina amerikiečius būti jautresniems „prieglobsčio prašytojams“, tačiau patys gyvena prabangiuose rajonuose, kur visi tik baltieji ir kur nelegalaus migranto su žiburiu nerasi. H. Weinsteino skandalas, kurio metu garsų Holivudo prodiuserį seksualiniu priekabiavimu apkaltino net 93 aktorės, tapo nauja takoskyra. Amerikiečiams jau gana politinio korektiškumo, kuris sklinda ne tik iš televizijos, tačiau vis įkyriau ir iš didžiųjų ekranų.

Pasak „Los Angeles Times“, finansine prasme praėjusi vasara Holivudui buvo blogiausia per 25 metus – visa tai nepaisant to, kad JAV gyventojų skaičius išaugo, o filmų prikurta du kartus daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus. Vien per praėjusius metus kino industrijos pajamos krito 16 proc. Holivudo filmai tapo šabloniški, nes anksčiau nesėkmę kino teatruose būdavo galima kompensuoti DVD diskų pardavimais ir nuoma, tačiau šio saugiklio jau kuris laikas nebėra. O pastaruoju metu prie Holivudo vargų prisideda tai, kad ir šie tariamai nerizikingi filmai pradeda prarasti žiūrovą, nes visi jų filmai tapo panašūs ir nuspėjami.

Kita priežastis kodėl Holivudas patiria greitą nuosmukį – industrijos veikėjai kiekviena miela proga perša politinį korektiškumą, maišo su purvais manančius kitaip, o tai atstumia dešinės pakraipos žiūrovus. Holivudo aktoriai ir filmų kūrėjai kitaip manančius išvadina neonaciais, homofobais, baltaisiais supremacistais ir visu kitu rinkiniu leftistinių klišių. Net tas pats kairiosios pakraipos „LA Times“ pradeda klausti ar tik nebus Holivudas praradęs ryšio su amerikietiškomis vertybėmis?

Kultūros gelbėtojai

Holivudo atsakas – dar ryžtingiau auklėti amerikiečius savo sugalvotų vertybių linkme. Per pastarąją Auksinių gaublių apdovanojimų įteikimo ceremoniją, įvykusią netrukus po prezidento rinkimų, Holivudo senbuvė aktorė Meryl Streep puolė į ašaras dėl to, kuo virsta Amerika: štai Holivude jie suvažiavę iš viso pasaulio, nepaprastai gražiai draugauja, tuo tarpu Trumpas atneša tik nepagarbą ir prievartą, o tai iššauks tokią pat grįžtamąją reakciją. Aktorė apraudojo empatijos Amerikoje pabaigą ir privertė salėje ne vieną išlieti ašarą dėl to, į kokią baisią vietą pavirto jų šalis po pabaisos D. Trumpo išrinkimo. Baigdama savo kalbą ponia Streep pareiškė, kad būti aktoriumi yra didžiulė privilegija, todėl jie turi moralinę pareigą skleisti šią empatiją.

O tai, jei dar nesupratote – ne kas kita, o raginimas filmuose dar labiau padidinti politinio auklėjimo sudėtinę dalį!  

Labai įdomu kaip ten tame Holivude su empatija kitaminčiams? Štai aktorius Jamesas Woodsas prasitarė, kad nebesitiki kada nors dar gauti vaidmenį Holivude, nes išdrįso viešai pakritikuoti demokratų prezidentą B. Obamą. Populiarus britų youtuberis Paulas Josephas Watsonas sako, kad  „šiandien būti konservatyviu Holivude tolygu šeštajame dešimtmetyje būti gėjumi.“ Tai yra, jiems tenka burtis ir bendrauti pogrindyje.

Jau minėtas B. Shapiro, kuris pats gyvena Holivude, savo kaimynystę apibūdina taip: „Holivudas yra vieta, kur niekas dešiniau Karlo Markso gali nė nesitikėti susirasti darbo, o visiems balsavusiems už prezidentą Trumpą tenka tai slėpti bijant dėl savo karjeros; Holivudas yra vieta, kur kone neįmanoma sukurti filmo apie blogiečiusdžihadistus, tačiau kone kiekvienas filmas parodys kokį nors baltąjį turtuolį, mėginantį surengti teroro išpuolį. Ir čia mes kalbame apie Holivudą, šiuos politinio korektiškumo nešėjus, kur kone kiekviena šeima slepia tamsias paslaptis, kur svingerių vakarėlių poros mėgaujasi tvirtais laimingais šeimyniniais saitais. Holivude galingi vyrai prie moterų priekabiauja kiekvieną dieną, tačiau tai šiems galingiems vyrams nekliudo prikišti likusiems amerikiečiams, kad šie neva stokoja moralinio padorumo.“

Neatsilieka sportininkai ir mažojo ekrano veidai

Ne kitokia padėtis ir televizijoje ar sporte. Žiniasklaidos nirtulį prieš D. Trumpą, prieš jo sudarytą vyriausybę ir prieš respublikonų partiją galime nesunkiai įsivaizduoti, nes pas mus ne mažiau pjudomas R. Karbauskis ir jo partija. Komentuodamas kodėl ABC atšaukė jo populiarų serialą „Last Man Standing“ Timas Allenas pasakė, kad „jiems nieko nėra baisiau už patraukliai parodytą konservatorių.“ Kaip ir Holivude, televizijos žvaigždės vis dažniau imasi auklėti savo auditoriją – pavyzdžiui, populiarioji pokalbių laidų vedėja Oprah Winfrey puolė į devynių minučių nirtulį dėl seksualinio priekabiavimo ir kaip reikia ginti gležnas moteris nuo piktų vyrų kėslų. Tikriausiai nereikia ir sakyti, jos pokalbių laidose dominuoja politiškai korektiškos mintys, o kitaip manančių ji prie savęs neprisileidžia.

Ne kitokia padėtis ir sporte. 2017 m. rugsėjo 23 d. prieš varžybas amerikietiško futbolo žaidėjai demonstratyviai priklaupė skambant Amerikos himnui, kai paprotys yra išdidžiai atsistoti ir prisidėti ranką prie širdies. Taip jie reiškė protestą prieš D. Trumpą ir jo tariamą rasizmą bei islamofobiją (šis pasirašė nutarimą neįleisti į šalį migrantų iš septynių atsilikusių musulmoniškų šalių).

Į leftistinį nirtulį prieš D. Trumpą ir konservatyvių pažiūrų žmones įsitraukė ir NBA žvaigždės. LeBronas Jamesas nevengia toksiškų komentarų šia linkme: pavyzdžiui, yra išliejęs apmaudą, kad „Trumpas š-dą rūpinasi Amerika.“ Kai jam pasiūlė nenuteikinėti prieš save daugiau nei pusės NBA žiūrovų, krepšinio žvaigždė atšovė, kad tikrai nesiliaus politikavęs, nes jo persona neva pernelyg svarbi: „Aš pernelyg daug reiškiu visuomenei, ypač jaunimui. Yra daug vaikų, kurie neranda išeities ir kuriems padedu ją rasti“.

Reitingai čiuožia žemyn

Amerikiečiai maištauja prieš tokius grubius mėginimus primesti jiems pažiūras. Kai tik bet kurios rūšies garsenybės puola į leftistinį nirtulį, amerikiečiai bemat perjunginėja televizijos kanalą. Amerikietiško sporto kanalo ESPN žiūrimumas po skandalo su panieka himnui krito 19 proc. Per žiemos olimpinių varžybų transliaciją NBC įsigudrino sporto renginio transliacijas derinti su nuožmiais gėjaus sportininko pykčio pliūpsniais viceprezidento M. Pence‘o adresu. Rezultatas: mažiausias žiemos olimpiadų žiūrimumas per visą jų transliavimo istoriją.

80 proc. amerikiečių visai nenori politikos per sporto varžybas – nepaisant to, ESPN ją kiša kai tik leftistus ištinka naujas pykčio priepuolis; 69 proc. žiūrovų tvirtina, kad žiūri mažiau sporto, nes jiems įsipyko, kad žaidėjai sporto areną naudoja kaip tribūną savo poliniams pareiškimams. O juk žmonės žiūri sportą, nes nori pailsėti nuo politikos.

2017 metais Auksinių gaublių įteikimo ceremonijos, vienos žiūrimiausių televizijos laidų, kur kino žvaigždės nesusilaikė lieti savo pyktį prieš nesusipratusius kino žiūrovus, reitingas smuko 11 proc. Šešiasdešimt devintieji Emmy apdovanojimai, kuriuose taip pat netrūko politkorektiško įtūžio, sulaukė mažiausiai žiūrovų per visą istoriją.  MTV reitingas – taip pat žemiausias per muzikos kanalo istoriją. Minėtoji Oprah Winfrey susiruošė susirungti su D. Trumpu ateinančiuose prezidento rinkimuose, tačiau net kairuoliškai nusiteikę rinkėjai mano, kad verčiau jau tegu ji ir toliau veda pokalbių laidas. Teisybės dėlei reikia pridurti, kad NBA žiūrimumo reitingas po LeBrono Jameso politinių pareiškimų kol kas nenukentėjo – šiais metais išaugo 17 proc.  Tuo tarpu visokių humoro šou, kurie verčiasi per galvą, kad nuteiktų amerikiečius prieš D. Trumpą, reitingai visai sugriuvo: kaip rašo „The Epoch Times“, anksčiau vien šio pobūdžio NBC laida sulaukdavo 6 mln. žiūrovų auditorijos; dabar bendras NBC, CBS ir ABC tokių humoro laidų žiūrovų skaičius siekia vos 8 milijonus.

Visa tai gal dar būtų nieko, jei jiems savo nirtuliu nors ko būtų pavykę pasiekti. Nieko panašaus – D. Trumpo viešosios nuomonės palankumo reitingas nuo 35 proc. po rinkimų 2016 m. pabaigoje išaugo iki 48 proc. šių metų vasarį. Pagal populiarumą dabartinis iš visų pusių pliekiamas prezidentas pralenkė net anksčiau šalies numylėtiniu laikytą B. Obamą!

Taigi amerikietiška statistika, kaip ir Lietuvos politinė padėtis, atskleidžia, kad leftistų nirtulys iš tiesų nėra pavojingas, o žalos savo kalbomis jie prisidaro nebent tik patys sau. Tokia yra suradikalėjusių nuo valdžios nustumtų kairuoliškų elito grupių tikrovė, tik kol kas jie dar nėra pasirengę su ja susitaikyti ir toliau įnirtingai kasasi sau duobę. 

Niekam nerūpi žvaigždžių politiniai pareiškimai

Niekas geriau neapibūdino kas čia vyksta už rašytoją ir politikos komentatorę Candace Owens, kartu su „Prager U“ ta tema sukūrusią vaizdo klipą: „Garsenybės, niekam nerūpi ką jūs manote“. Čia ji atskleidžia, kad garsenybės daro didžiulę klaidą manydamos, jog visuomenės susižavėjimas jų žaidimais, dainomis ir šokiais reiškia, jog visi tuo pačiu be galo trokšta žinoti ką jie mano politiniais klausimais. Ne, iš tiesų visas tas susižavėjimas žvaigždėmis tęsiasi tol, kol tęsiasi jų šou. Niekas nenori, kad garsenybės šį spektaklį nutraukinėtų. Todėl kai jie pradeda grubiai reikštis politinėmis temomis, tai kaipmat kenkia jų populiarumui, jau nekalbant kai garsenybės leidžia sau įžeidinėti savo gerbėjus išvadindamos visokio plauko –istais. C. Owens jiems pataria nepainioti susižavėjimo jų kūryba su gerbėjų pasirengimu aklai jais sekti pametus protą.  

Dogmų piršimas užkniso galutinai

Kaip pastebi Paulas J. Watsonas, anksčiau filmai buvo geresni, nes galia juos kurti buvo režisierių rankose. Deja, Holivude dabar tai visiškai priklauso nuo prodiuserio – šis nurodys režisieriui kiek turi būti teigiamų ir neigiamų personažų, kokios rasės kurie veikėjai privalės būti, kiek feministiškai korektiški bus moterų vaidmenys ir taip toliau. Pridėkime prie to reikalavimą laikytis pasiteisinusio scenarijaus recepto ir matome, kad režisieriui liko visai nedaug erdvės ką nors pridėti nuo savęs.

Tuo tarpu alternatyvi Holivudui kino industrija su malonumu išnaudoja jo klaidas. Televizijoje sparčiausiai auga laidų segmentas, kuris grąžina vyriškumui deramą vietą – pavyzdžiui, rodo Aliaskos medžiotojus ar vilkikų vairuotojus, dirbančius pavojingame kraštovaizdyje.

Britų režisierius Matthew Vaughnas praėjusiais metais sukūrė staigaus populiarumo sulaukusį filmą „Kingsman: the Golden Circle“, kuris atgaivino geriausias Bondo epopėjos tradicijas – žiūrovai plūdo į filmą gauti atgaivos nuo peršamų leftistinių dogmų. Trys vyrai – ir visi baltieji – vaidina svarbiausius vaidmenis. Blogietis filme – koks košmaras! – yra juodaodis, kuris švepluodamas dėsto nesąmones apie klimato vėsinimo būtinybę. Net kairuoliškas „The Guardian“ pripažino, kad stebėtiną filmo sėkmę nulėmė „įžvalgus režisieriaus populistinis instinktas.“ O pats režisierius priežastis, kurios jiems leido nušluostyti nosis visiems iš eilės Holivudo blokbasteriams, įvardino tuo, kad „neturime ant savo galvos Holivudo kostiumuotų viršininkų, kurie mums nurodinėtų ką daryti. Jei turėtume, galiu patikinti, filmas jums nebūtų patikęs.“

Pralaimimas kultūrinis karas

Visa tai rodo augantį radikalių kairuolių apmaudą, kad jie pralaimi kultūrinį karą. Naujoji karta Vakaruose pati konservatyviausia nuo karo laikų. Neretai garsenybes jie laiko nuobodžiais įkyruoliais ir renkasi prieš juos maištauti. O geriausias būdas dabar maištauti – tai būti pabrėžtinai nepolitkorektiškais, kas reiškia atvirai išpažinti konservatyvias vertybes. Taip Vakarų visuomenėje vyksta pamatinis vertybių perkainavimas, kurį dar labiau spartina tolesnis leftistų radikalėjimas, dar įnirtingesnis reikalavimas laikytis jų diktuojamos pasaulėžiūros. Tik pasaulis su kiekviena diena vis labiau pradeda suprasti, kad į juos verta kreipti dėmesio tik vienu atveju – jei nori iš šių klounų pasijuokti. 

Režisierius Matthew Vaughnas susilaukė sėkmės pasitelkęs tai, ką leftistai vadina „populizmo instinktu“. Ne kas kita padėjo laimėti rinkimus D. Trumpui, R. Karbauskiui ir daugeliui kitų prieš leftizmą sukilusių jėgų. Šiandien tai užtikrintas sėkmės receptas, kaip ir garantuotą nesėkmę neša mėginimai juos sustabdyti taikant politinį korektiškumą.

O kad jau straipsnis apie Holivudą, leiskite jį pabaigti P. J. Watsono pastebėjimu iš kultūros srities: „Menas gali klestėti tik tokiu atveju, jeigu pasiekia žmones per universalius žmogiškuosius archetipus“. Kitaip sakant, per amžinąsias vertybes. Mūsų naujasis laikmetis pasižymės tuo, kad visi vienas per kitą veršis pažinti ir išpažinti amžinąsias vertybes. Kaip parodė postmodernistinis eksperimentas, tam jos ir amžinos, kad verčiau jau jas puoselėti ir jokiu būdu prieš jas nesukilti.