°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Aistroms nurimus: ar politikai gali manipuliuoti tautos istorija?

      Nuotrauka: "Lietuvos istorijos repo" stop kadras

      Autorius: Tautvilė Merkevičiūtė
      2019-12-13 15:00:00

      Istorinės atminties objektai – valstybės veidas, su kuriuo siejama kultūra, identitetas, papročiai. Istoriniai faktai, nutarimai bei sprendimai nuo neatmenų laikų iki einamojo laikotarpio kelia daugybę klausimų ir nesutarimų. Dažnai teigiama, kad tiesa yra kitokia, nei iki šiol buvo skelbiama, ją bandoma privesti prie kitų, naujų faktų ir interpretacijų. Kokią reikšmę istorijos ir atminties įprasminimui šiandieninėje visuomenėje turi politikai ir pati visuomenė?

      Labai dažnai kyla įvairūs nesutarimai ir neatitikimai tarp atminties ir istorijos. Nors šios dvi sąvokos siejasi, tačiau negalime to sutapatinti. Istorija privalo remtis tik konkrečiais, objektyviais faktais, o istorinė atmintis dažnai būna paveikta to laikotarpio emocijų, pasakotojo moralinėmis bei pilietinėmis vertybėmis ir sąsaja su konkrečia situacija.

      Šiandien itin stipriai mūsų pasaulėžiūrą veikia masinės komunikacijos priemonės, kurios ana lengvai gali formuoti nuomonę ir kelti būtent vienas ar kitas problemas į viršų. Masinės medijos priemonėse tuomet atsiranda ir politikai, reiškiantys sau naudingą poziciją. Kalbėdami istorinės atminties klausimais šie bando įtraukti visus būtinas retorikos priemones ir savo kalbose daug dėmesio skiria įtaigumui ir tinkamų, atrinktų faktų pateikimui, siekiant paveikti visuomenę ir auginti savo autoritetą.

      Ginčų istorinio atminimo diskurse Lietuvoje buvo visai neseniai, vienas iš didžiausių - dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos. Šioje situacijoje visuomenė pasidalino į dvi atskiras stovyklas. Tai puikus pavyzdys tam, kad istoriniai faktai nuolat kelia klausimų ir nesibaigiančių diskusijų bei kelia galimybę manipuliuoti, naudojantis įvairiomis interpretacijomis. Vilniuje ilgą laiką kabojusi Jono Noreikos lenta Vilniaus m. mero iniciatyva buvo negarbingai nukabinta, o sprendimas buvo grindžiamas tuo, jog Generolas Vėtra buvo nacių kolaborantas, atsakingas už žydų žudynes. Toks mero išpuolis žiniasklaidoje buvo pavadintas netgi „administraciniu vandalizmu“. Kadangi klausimas tiesiogiai suskaldė visuomenę, kuri iš kitos pusės teigė, kad Generolas Vėtra buvo didvyris, už Lietuvos laisvę sumokėjęs didžiausią kainą, atliktas tyrimas tik tokį sprendimą ir patvirtino. Šiuo atveju masiškai sujudusi visuomenė neleido būti suklaidinama ir istorija nebuvo iškraipyta. Todėl Vilniaus m. mero R. Šimašiaus sprendimą nukabinti Generolo Vėtros lentą galima vertinti kaip siekį perrašyti Lietuvos istoriją.

      Minėtas įvykis po papildomo tyrimo leido išsaugoti istoriją bei Jono Noreikos – Generolo Vėtros garbę. Labai didelę reikšmę tokiais atvejais daro ir kitų politikų veikla bei pasisakymai viešumoje. Turėdami galimybę savo nuomone pasidalinti žiniasklaidoje ir būti išgirsti daugybės piliečių, jie gali daryti tiesioginę įtaką visuomenei. Didelė įtaka buvo padaryta ir šiuo atveju, kuomet viešoje erdvėje abejotino R. Šimašiaus sprendimo nepabijojo komentuoti daugybė gerai žinomų politikų, šia tema pasisakė ir šalies prezidentas G. Nausėda, teigdamas: „Šiuo atveju galiu pasakyti tik vieną: sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę. Mes rasime šio sprendimo būdus, kaip padaryti taip, kad istorinė atmintis būtų gerbiama.“.

      Šį įvykį komentavo ir Seimo narys M. Puidokas, paskelbęs jog: „tai aklas siekis naikinti mūsų tapatybę ir net nesigilinti kokia tikroji istorija buvo! Istorija gali būti pagal okupantų norus ir tikroji. Per karus ir okupaciją nuo komunizmo ir nacizmo nusikaltimų kentėjo lietuviai, žydai, rusai, vokiečiai ir daugybė kitų tautybių žmonių! Neteisinga nematyti sudėtingo to laikmečio paveikslo ir viską vertinti paviršutiniškai! Esminis faktas: nei K. Škirpa, nei J. Noreika žydų nežudė ir prie jų žudymo neprisidėjo.“

      Jau kuris laikas aistros ir diskusijos šiuo klausimu yra nurimę, tačiau tai puikus pavyzdys, kaip atminties įprasminimas ir istorijos faktai gali būti klastojami. Sustabdyti neteisingas istorines interpretacijas ir klastojimą gali tik aktyvi visuomenė, akademinės bendruomenės, atsakingi Seimo nariai, prisidedant kiekvienam iš mūsų.  

       

      Skaityti komentarus