Leidžiantis į VNO lėktuvas ima žemėti toli už Lietuvos ribų ir 8 km aukščio altitudę kerta apie 150—160 km iki VNO. Pagal naudojamas skrydžių kryptis į VNO besileidžiantis lėktuvas į Lietuvą visada įskrenda jau 5—7 km aukštyje ir artėjant prie tūpimo tako toliau mažina aukštį.
Gal "grėsmė" Vilniaus aerouoste kyla leidžiantis balionams, kai jie nusileidžia žemiau Ruginienės 8 km aukščio? Iki šiol, antri metai skrido šimtai balionų ir "hibridinių grėsmių" nebuvo. Į atskirus pavienius atvejus (vienas balionas nusileido aerodromo apylinkėse) niekas absoliučiai jokio dėmesio nekreipė ir skrydžių nestabdė. O ir aukščiai Vilniaus aerouosto apylinkėse žymiai skiriasi.

Iš VNO kylantys lėktuvai 0—50 km atstumu skrenda 1—4 km aukštyje. Į VNO besileidžiantys lėktuvai 0—20 km atstumu skrenda 0,1—1 km aukštyje (vadinamasis tūpimo režimas "final approach"). O Ruginienės balionai kerta sieną, kuri nuo Vilniaus visiškai šalia (Astravo AE giedrą dieną matoma nuo Gedimino pilies bokšto plika akimi), 8 ir daugiau km aukštyje.

Tačiau tie TERMINALINIAI oro skrydžiai, kurie vyksta aukščiuose, kur prie sienos neskrenda oro balionai, yra tik mažesnė oro skrydžių virš Lietuvos dalis. Lietuva ir oro eisme yra tranzitinė šalis. 

Terminalinių, kai kylama iš LT aerouostų arba leidžiamasi į juos - apie 63 tūkst. arba 33 proc. Oro navigacijos statistikoje nurodoma, kad apie 67 % visų skrydžių yra „tranzitiniai (overflight)“ — t. y. skrenda per ERDVĘ bet NE į / iš Lietuvos oro uostų. 2024 m. iš 190 157 registruotų skrydžių virš Lietuvos tranzitinių — 127 tūkst.

Dabar Lietuvoje galioja Free Route Airspace (FRA) – t. y. nebe „siauri keliai“, o laisvai planuojamos trajektorijos tarp įėjimo / išėjimo taškų, bet realūs srautai vis tiek susitelkia panašiais „klasikiniais“ koridoriais. Vilniaus koridoriumi eina apie 20 % tranzito skrydžių suomių–latvių–lenkų kryptimi, t. y. artimiausia VNO tranzito juosta (Lavoriškės - Vilnius - Lazdijai).

Tranzitinių skrydžių kruizinis aukštis visada 8 - 12 km, t.y. būtent toks, kuriuo skrenda balionai. Apytikriai apie 20—30 tūkst. tranzitinių skrydžių per metus praskrenda artimiausiu „stuburiniu" koridoriumi pro Vilnių, t. y. kasdien apie 70 (±30) lėktuvų per parą skrenda aukštai virš rytinės / pietrytinės Lietuvos, šalia VNO.

Šie tranzitiniai skrydžiai netoli Lietuvos sienos vykdomi būtent tokiame aukštyje, kokiu skrenda balionai prie VNO, kur pagal Ruginienę "hibridinės grėsmės" yra pačios baisiausios. Tačiau šių skrydžių niekas nestabdo, jokių isterijų nekėlė ir nekelia ir per dvejus metus masinio balionų skridimo buvo incidentų 0. 

Akivaizdu, kad "hibridinės atakos" ir psichozė dėl "grėsmės" civiliniams skrydžiams atsirado būtent tada, kada valdžiai jos prireikė, nors balionai šiais aukščiais skrido šimtais dvejus metus. Banaliai primityvus politinis užsakymas ir surežisuota isterija.

Nes reikia ekstremaliosios situacijos ne VNO, o VISOJE LIETUVOJE! O vėliau gal nepaprastosios padėties, nes ką reiškia tas Ruginienės "gal būt eisim ir giliau"? Kas "giliau" - karo stovis? Dėl balionų?

Tai gali būti. Bet tik vienu atveju. Jei įvyktų reali "netikros vėliavos" provokacija su daugybe aukų. Iš idiotų galima tikėtis visko, jie neprognozuojami vykdytojai ir statistai. O lėlininkai scenos tamsoje jokios moralės neturėjo niekada.