°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Antanina Strumilienė: Man gėda dėl Lietuvos valdžios cinizmo ir savivalės

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Antanina Strumilienė
      2022-08-04 15:00:00

      Piktintis jau nėra jėgų.
      Valdantieji su savo arogancija, pasipūtimu, pasikėlimu ir "išsikalinėjimais" toli nuo tarnystės žmonėms.

      Su valdininkais susidūręs žmogus išgyvena pažeminimą, gėdą, kaltę ir pyktį.
      Vaikystėje mūsų kartos žmones grūdino badas ir pokaris. Senatvėje mus grūdina nelygi kova su lietuvišku biurokratiniu terorizmu konservatorių pavidale.
      Kasdien kylanti infliacija - geriausias mūsų valdžios "rūpesčio" žmonėmis veidrodis. Jų veiksmai - valstybės požiūrio į silpną žmogų rodiklis.
      Savo "darbais" valdantieji parodė tikrąjį savo veidą, savanaudiškumą, tarnystę pinigams ir "pagalbą" paprastam žmogui. Tai - ne valstybės tarnų darbas. Tai - žemas amatas.


      Tai įrodymas, kad ši valdžia nemėgsta senstančio, vargano, sergančio žmogaus.
      Jai neįdomūs žmonės, kurių palydovas yra liga, lazda ir vežimėlis.
      Valstybei nereikalingas verkiantis, prašantis, alkanas, poliklinikos registratūroje laukiantis driskius, valdžiai nepritariantis pilietis.
      Kur dingo santykis tarp žmogaus ir valstybės?
      Didžiausias žygdarbis gyvenant Lietuvos biurokratų pasaulyje - neišeiti iš proto.
      Nejaugi niekas nemato, kaip žmonės kenčia nuo neteisybės, nuo institucinio melo, nuo biurokratinio terorizmo, nuo valdininkų cinizmo, nuo jų savivalės, nuo ligų ir nuo sunkiai pakeliamos socialinės naštos.


      O valdantieji, apsupti patarėjų, padėjėjų ir stilistų desanto, taip toli nuo atjautos ir tarnystės žmonėms. Krūptelėti verčia jų emocinis kurtumas, jų profesinis bukumas, neišmanymas, neišprusimas, žemas intelektas, žinių trūkumas, partijos reikalų iškėlimas aukščiau už valstybės. Dėl tokių dalykų kitų demokratinių šalių ministrai iš postų lekia kaip skiedros per audrą. Bet tik ne Lietuvoje.
      Lietuvoje jie apsaugoti neliečiamybės statusu, mojuoja vaivorykštės vėliavomis, prisidengę karu daro viską, ką nori.
      Įdomu, nuo kokių korupcinių sumų ir nuo kokių karjeros pareigybių Lietuvoje jau neveikia Baudžiamasis Kodeksas?
      Ir kodėl Baudžiamajame Kodekse nėra straipsnio už nužudymą, palaužiant dvasią?
      Stoviu ir galvoju: juk valdžios žmogus privalo turėti niekšybių limitą. Deja, dabartiniai valdžios "elito" "nabagai" niekšybių limitą išnaudojo jau seniai.
      Jie išvirto į žvėris, su kuriais nuolat reikia kautis.


      Tačiau pakliuvę į jų pragarą mes neturime galvoti, kad rojaus nėra.
      O kol kas, - suspaudę rankose parduotuvių kasos čekius, pažvelgę į nesuvokiamo dydžio elektros ir šildymo sąskaitas ar surinkę "greitosios" numerį, - turime išmokti eiti be kelio. Nėra tokių dvasios gydytojų, kurie padėtų įveikti šių dienų emocinę nevilties ribą.
      Kas atsitiko su sergančia valstybe, kas su Lietuvos valdžia atsitiko?
      Ne valdančiųjų klaidos yra didžiausias blogis, o jų nepripažinimas ir pasilikimas savo klaidose. Valdantieji turėtų išėję nusilenkti Tautai ir jos atsiprašyti. Visi. Kai kurias klaidas žmonės gal suprastų, pateisintų ir gal net atleistų.
      Tačiau to, ką daro šiandien jie - nepateisins, nesupras ir neatleis niekas.
      Nes tai - ne klaidos, o jų pasirinkimas. Užsimerkti prieš jas - nevalia.


      Mūsų vaikai ir anūkai niekada neatleis jiems už išplatintą vaivorykštinį marą, už išduotas viltis, už pražudytus tėvų ir senelių gyvenimus.
      Valdžia privalo eiti kartu su tauta, turi būti tautos minties ir jausmų išraiška, žmonių gyvenimo veidrodis, moralinių vertybių saugykla.
      O ką daro "šaika"? Ji tapo tautos prakeiksmu. Atrodo, kad jų protas ilgam pasiėmė atostogas. Iš kur valdžios "elitas" turi tiek įžūlumo ir cinizmo? Jų brutalumui sunku atrasti žodžius: jie nevartojami, nekonvertuojami. Sunku įžodinti paprastų žmonių jausmus, nusivylimą ir neapykantą valdžiai.
      Kiek galima iš žmonių tyčiotis, juos žeminti ir malti žiniasklaidos melo malūnais?
      Kaip galima rizikuoti lipti į valdžią, kai tu esi absoliutus analfabetas? Šito niekaip negaliu suvokti.
      Juk gyvename ne Vingių Jono laikais.
      Be mandato ir naudojimosi valdžios galiomis juk dar reikia ir žinių, ir profesinio padorumo, ir autoriteto, ir pripažinimo, ir tautos palaikymo, ir sąžiningo žmogaus vardo, ir patirties, ir ypatingos politinės intuicijos, ir pamatuotos drąsos, ir praeityje atlaikytų išbandymų.
      Reikia sugebėti dirbti taip, kad Lietuva nevirstų dulkių sauja.
      Kad ne vien pasakose Marijos žemė galėtų egzistuoti.
      Kad mūsų proanūkiai ne vien knygose galėtų paskaityti: lyg ir būta kažkada tokios Lietuvos, bet ji išnyko kaip dinozaurai, kaip sterbliniai vilkai, kaip smilga, po kuria lietuviui buvo gera gyventi, kalbėti savo kalba, kadaise - net tarmiškai.
      Bet tai buvo seniai. Dabar - UNESCO pasaulio paveldo lietuviškasis sąrašas - jau tuščias. Pasaulinės reikšmės lietuviškosios vetybės - jau parduotos ir privatizuotos, cepelinus verda kinai, samanę laka airiai, kepurinę šoka Teksaso piemenys, Dainų šventėse mušami Kongo tamtamai ir čiulbauja tiroliečiai, aplink vaikščioja belytės žmogos, o Gedimino kalne plevėsuoja vaivorykštė.
      O turėjom Donelaitį - tiktai niekas jo neskaitė…

      !-5-!

      Belieka sugiedoti "Vergų ariją" iš operos "Nabukas" ir laukti dienos, kai prie tautos stalo neliks kam susėsti - nes susės svetimi.
      Taip ir bus, jeigu politikos pradalges ir toliau guldys konservatoriai su savo "šaika".
      Mes jau giedosime angelų chore, bet kaip reiks gyventi mūsų anūkams?
      Todėl turime daryti viską, kad gyvenimas Lietuvoje nors per grikio kruopą į geresnę pusę pasvirtų.
      Maža žiūrėti į rugpjūčio žvaigždes ir piktintis.
      Gyvenimo misijos laikas žmogui duotas tam, kad ją atliktum ir atiduotum Aukščiausiajam.
      Kiekviena diena žmogui turi būti džiaugsmas, unikali galimybė, bet ne lažas, ne kančia.
      O valdantieji? Jeigu palietėte ikoną - turite melstis.
      Jūs turite mums tarnauti, turite būti permatomi, kaip stiklas, ir švarūs, kaip Venecijos aksomas.
      O kaip yra iš tikrųjų?

      Skaityti komentarus

      Juozas 2022 05 08 12:30

      Auksiniai žodžiai, tik ar juos skaito ta “šaika”?

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai

      Romanas Kančauskas 2022 05 08 12:55

      Vertindamas Lietuvos valdžiažmogių veismus ir sprendimus, supranti, kad jie ne tik daugybos lentelės nemoka, bet net abėcėlės nežino.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai