Ji buvo pristatyta spaudos konferencijoje "Baimės metai: nuo suvaržymų iki atsakomybės".
Pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti.
TAIP - į "Vilmorus" apklausos klausimus atsakė 66% apklaustųjų.
Ar politikai ir valstybės pareigūnai turėtų atsakyti už tą žalą?

58% apklaustųjų atsakė - TAIP.
Visuomenė pripažįsta, kad žalos buvo galima išvengti. Tie, kas priėmė žalą visuomenei sukėlusius pandemijos valdymo sprendimus, turi prisiimti atsakomybę", - sociologų įžvalgomis dalijosi advokatas prof. I. Vėgėlė.
Remiantis apklausos duomenimis, atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji, kurie valdė pandemijos metu.
Kadangi pandemijos valdymo sprendimai sukėlė ir šiuo metu tebesitęsiančias itin dideles pasekmes tiek individams, tiek visuomenei, tos pasekmės, kurios kilo, turi būti nustatytos ir įvertintos. O asmenys, jas sukėlę, turėtų prisiimti atsakomybę. Ta atsakomybė yra pareiga atsakyti už elgesį, veiklą, pasirinkimus, priimtus sprendimus. Atsakomybės formų yra įvairių: moralinė, politinė, teisinė.
Moralinė atsakomybė, visų pirma, prasideda nuo pripažinimo. Ji gali būti siejama su atsiprašymu.
Deja, mes moralinės atsakomybės ir klaidų pripažinimo negirdime, - sakė prof. I. Vėgėlė, - tada pradedi klausti apie politinę arba teisinę atsakomybę.

Politinė atsakomybė paprastai taikoma tose valstybėse, tų politikų, kurie ir prisiima, ir sau taiko ypatingai aukštus standartus. Kurie juos pirmiausia deklaruoja, o po to juos taiko.
Priminsiu, kad vyriausybės vadovė Šimonytė, dar nebūdama premjere, pabrėžė, kad bet koks interesų konfliktas, jų painiojimas arba vyriausybės nario neskaidrumas lemtų jos pačios pasitraukimą. Tačiau realybė pasirodė kardinaliai priešinga", - pabrėžė advokatas I. Vėgėlė.
Jis konstatavo, kad politinės atsakomybės už pandemijos valdyme padarytas klaidas "tiesiog nėra". Todėl, anot jo, būtina galvoti apie teisinę atsakomybę.
Tada kyla klausimas - finansiniai aspektai. Yra tikslas pradėti kelti teisinę atsakomybę. Ta atsakomybė yra įvairi. Pati paprasčiausia - civilinė atsakomybė. Tai tokia jos forma, kai asmuo gali gauti atlyginimą žalos iš valstybės dėl neteisėto sprendimo. Įdomiausia, kad turime ir Konstitucinio teismo 2018 metų nutarimą, kuris konstatuoja, kad tokią žalą priteisus asmeniui, jis turi teisę atlyginti iš valstybės pareigūnų, kurie tokią žalą neteisėtais sprendimais sukėlė. Ir teismas tuo metu kalbėjo apie ministrą.

Nėra nė vieno pareigūno Lietuvoje, kuriam nebūtų galima taikyti atsakomybės už kilusią žalą, jeigu tokią žalą konstatuoja teismas. Ir, ko gero, jeigu mes negirdime nei moralinės atsakomybės prisiėmimo jokia forma, negirdime nei politinės atsakomybės, tai, tikriausiai, reikėtų labai drąsiai pradėti tirti, gilintis ir aiškintis dėl teisinės atsakomybės", - spaudos konferencijoje kalbėjo prof. I. Vėgėlė.
Advokatas priminė, kad šiuo metu Konstitucinis teismas nagrinėja keletą bylų, susijusių su pandemija.

"Aš tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų. Ir jomis remiantis, tikėtina, bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės. Nes moralinės atsakomybės negirdėti, politinės atsakomybės nėra. Visuomenei lieka vienintelis krūvis - reikalauti teisinės atsakomybės, nes nuo jos galima pasiekti ir politinę, o vėliau - ir moralinę atsakomybę", - spaudos konferencijoje sakė prof. advokatas I. Vėgėlė.