Nemažai tautiečių, kurie priversti išvykti gyventi svetur, susiduria su vietinės valdžios biurokratija ir problemomis, kurias savarankiškai arba labai sunku, arba neįmanoma, išspręsti. Į užsienį išvykę lietuviai susiduria ir su vaikų teisių apsaugos problemomis. Apie problemas dėl vaikų atiminėjimo esame girdėję greičiausiai visi, tačiau skaudžiausia, kad su tuo susiduria ir mūsų tautiečiai. Norvegijos „Barnevernet“ – įvykiai nuskambėję labai garsiai, o šeimos su tuo kovoja iki šiandienos. Kovojimas dėl savo vaikų svetimoje šalyje – itin sunkus ir varginantis procesas. Nemažai šeimų to daryti neišgali, nesugeba, o Lietuvos valstybė dėmesio šiai problemai iki šiol skyrė minimaliai. Būtent dėl tokios situacijos Seimo narys Mindaugas Puidokas inicijavo rezoliuciją, siekiančią padėti užsienyje gyvenantiems lietuviams ir jų vaikams.
„Užsienio institucijos visuomet laimės, o tėvai patys kalti“ – toks visuomenės vyraujantis požiūris į šeimas, susidūrusias su vaikų teisių problemomis užsienyje. Valstybė kol kas nebuvo užtikrinusi pakankamos pagalbos šeimoms. Dėl tokios priežasties galime suskaičiuoti nemažai atvejų, kuomet užsienio valstybės, veikdamos pagal savo šalies įstatymus, iš lietuvių šeimų atėmė vaikus. Labai dažnais atvejais tai nebūdavo pagrįsti motyvai, tačiau vaikai būdavo atskiriami nuo tėvų, o tuo pačiu ir nuo gimtosios kalbos. Vaikų atskyrimas nepaisydavo ir religinės bei kultūrinės nepriklausomybės, prisirišimo prie artimųjų, tuo labiau, jog vaikai būdavo netgi perkėlinėjami tarp skirtingų globėjų.
Tėvams tokiu atveju itin trūksta teisinės pagalbos, pradedant susikalbėjimu tarp skirtingų institucijų iki vertėjų paslaugos. Ši problema buvo nuodugniai išnagrinėta LR Seimo Žmogaus Teisių Komitete ir buvo sutarta dėl kertinių punktų, kurie iš esmės pakeis į bėda patekusių lietuvių situaciją. Pirmiausiai bus pradėta teikti daug aktyvesnė konsulinė pagalba LR piliečiams. Taip pat rezoliucija numato Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimto trečiojo papildomo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolo dėl skundų procedūros ratifikavimą. Jis suteikia teisę individualiam skundui, kai yra pažeistos vaiko teisės. Kitas svarbus sprendimas - Užsienio reikalų ministerija turės užtikrinti, kad Lietuvos ambasadose ir konsulatuose atsirastų profesionalių vertėjų, kurie gali teikti kokybiškas vertimo paslaugas, sąrašai. Lygiai tokie patys sąrašai turės būti ir su advokatų paslaugomis. Paskutinis numatytas punktas siūlo, jog šalyse, kuriose yra didžiausios lietuvių bendruomenės ir iškyla daugiausiai problemų, būtų įsteigtos šeimos atašė pareigybės. Tokie atašė padėtų šeimoms ir supažindintų jas su konkrečios valstybės įstatymais, dėl kurių nesilaikymo gali grėsti vaikų paėmimas iš šeimos bei kitos problemos.
Rezoliucijos tikslas – efektyviau bendrauti su užsienyje gyvenančiomis šeimomis, suteikti joms realią ir kuo operatyvesnę pagalbą bei išnaudoti visas teisines priemones ginant savo piliečių interesus. Svarbu paminėti, kad taip dirba Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, net Rusijos ir daugelio kitų šalių aukšto rango politikai ir institucijos.
Norvegijoje keturios lietuvės, iš kurių vaikai buvo atimti dar 2016 m., pagalbos ir teisybės ieško iki šiol. Jos oficialiai kreipėsi ir į Lietuvos Prezidentą G. Nausėda, iš kurio prieš pat šventes sulaukė atsakymo, kuris šeimoms suteikė vilties. Oficialiame atsakyme iš Prezidentūros teigiama: „Išreiškiame palaikymą jūsų siekiui susigrąžinti vaikus į savo šeimas ir tikimės jūsų aktyvaus bendradarbiavimo bei konstruktyvios sprendimų paieškos su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir užsienio valstybių institucijomis, sprendžiant šį klausimą.“ Kaip viena iš mamų G. Leščinskienė portalui lrytas.lt teigė, nors tai ir yra formalus atsakymas, tačiau jis teikia vilčių, kadangi iki šiol net tokio palaikymo nebuvo.
Ar tai tik vienkartinis palaikymas žodžiais prieš šventes, ar tokia Prezidento pozicija virs realiais darbais ir pradės įgyvendinti naująją rezoliuciją – dar neaišku. Tačiau šeimoms ir bendruomenėms užsienyje – didžiulė viltis susigrąžinti vaikus ir pagaliau sulaukti pagalbos. „Savo ruožtu Respublikos prezidentas, kaip valstybės vadovas, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, atstovauja Lietuvos valstybei ir veiks taip, kad Lietuvos valstybė būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaujantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis“, – prezidento poziciją gruodžio 17 dienos laiške išdėstė Prezidentūros kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Bogušienė. Laišką gavusi G. Leščinskienė norėtų išgirsti ir platesnę Prezidento poziciją, tačiau tyliai tikimasi, kad po žodžių bus inicijuoti ir konkretūs veiksmai.
Rezoliuciją rengęs Seimo narys M. Puidokas teigė: „Pagaliau ne Lietuvoje gyvenančios šeimos galės sulaukti rimtesnės ambasadų darbuotojų pagalbos ir jausis saugesnės. Galėsite reikalauti kvalifikuotų vertėjų, advokatų sąrašų, jei šeima susidurs su jos šalyje veikiančiomis vaikų teisių tarnybomis ar kitomis teisinėmis problemomis.“. Apie šią rezoliuciją ir skaudžias šeimų patirtis Seimo nariui teko kalbėtis su G. Nausėdos patarėjais. Socialiniuose tinkluose svetur gyvenantys piliečiai džiugiai sutiko tokį jiems naudingą sprendimą ir viliasi, kad jis pagaliau atneš realios naudos.
Skaityti komentarus