Kiek sankcijų? Kiek jų pratęsta, kiek atmesta, kiek nustatyta pažeidimų, kiek kartų žvalgybos institucijos veikė netinkamai. O svarbiausia, kiek kartų apgintos žmonių teisės. Valstybės paslaptis!

Paskutiniai viešai prieinami duomenys tik už 2022 metus. VSD tada skelbė, kad atliko teismo sankcionuotus veiksmus dėl 1 638 asmenų. Tai tik vienos institucijos duomenys, o kur dar Krašto apsaugos ministerijos AOTD duomenys, ar kriminalinės žvalgybos subjektų– policijos, STT, FNTT, muitinės ir kt.? 

Akivaizdu, kad kontroliuotų asmenų mastas milžiniškas. Tačiau apie tai viešai diskutuoti vengiama.
Nenustebsiu, jei jūs apie tokią instituciją nieko nežinojote. Įstaiga sukurta kontroliuoti tuos, kurie renka informaciją apie mus. Įkurta praėjusios kadencijos Seimo.

Mokesčių mokėtojai finansuoja. Seimas klausosi. Visuomenė spėlioja. Ir tada stebimės, kodėl žmonės nepasitiki institucijomis.
Veiksminga žvalgybos institucijų veiklos priežiūra turėtų būti viena iš esminių demokratinės valstybės veikimo principų. Naujai prastumti teisės aktai stipriai išplėtė žvalgybos institucijų galias taikyti asmens teises ribojančias priemones.

Žvalgybai suteikta teisė taikyti teismo sankcionuojamus žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus be išankstinės teismo sankcijos. 

Tokiais atvejais sprendimas priimamas žvalgybos institucijos vadovo, o vėliau per 24 valandas kreipiamasi į teismą dėl šių veiksmų teisėtumo ir būtinumo patvirtinimo. Tai reiškia, kad asmens teises ribojančių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vertinami po to, kai atitinkami veiksmai jau yra atlikti. 

Tai daro tiesioginį poveikį asmens privačiam gyvenimui, jo duomenų apsaugai, būsto neliečiamumui ir kitų pagrindinių teisių apsaugai.

Todėl nepriklausomos priežiūros vaidmuo tampa ypač svarbus siekiant užtikrinti, kad žvalgybos veikla būtų vykdoma laikantis asmens teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų, Konstitucijos ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos standartų.
Gal atėjo laikas ne tik kontroliuoti žvalgybą, bet ir parodyti, kad kontrolė iš tikrųjų egzistuoja?