Tas kels rimtų klausimų kaip žmonija iki to nusirito. Aišku, paprasčiausia viską nurašyti vienai ar kitai partijai, tačiau tas nepaaiškintų kodėl leftizmas įsigalėjo visur. Vadinasi, buvo kokios tai vyraujančios idėjos, kurios pasirodė labai apgaulingos ir (mūsų sutikimu) mus pavergė.

O jei taip, tuomet mums prireiks imuniteto nuo nuodingų ideologijų. Kur ir kaip jo įgyti? 

Jei žmogus nori būti atsparus pavojingiausiems klystkeliams, jis turi būti įgijęs dvasinį išprusimą. Be dvasinio išprusimo, paprastai kalbant, žmogus gyvulėja. Viršų ima instinktai, o tada žmogus dėl komforto atsisako viso kas jį daro žmogumi - orumo, laisvės, teisingumo ir t.t.

Taigi teks grįžti prie supratimo (kuris Europos civilizacijoje buvo plačiai įdiegtas, tačiau dėl materializmo ideologų pastangų pamirštas), kad žmogų žmogumi daro dvasingumas.

O jei taip, tuomet dvasinis išprusimas turi tapti būtina sąlyga į nors kiek svarbesnį vaidmenį visuomenėje. Kandidatas į mokytojus, politikus, gydytojus pirma turės įrodyti, kad jis savo esme yra žmogus, o ne šiaip gyvulys žmogaus kailyje.Tik kai įrodys, kad turi pakankamą supratimą apie dorovę, padorumą, pripažįsta empatiją ir sutinka, kad gyvenime reikia turėti prasmingų tikslų - tik tokiu atveju jam galima patikėti nors kiek rimtesnį socialinį vaidmenį.

Taigi jei ateities pasaulyje koks centrinio banko pirmininkas pareikštų, kad moralė yra ne šio pasaulio dimensija, toks pareigūnas pagal naująją tvarką turėtų būti nuimtas. Moralės viršenybės pripažinimas - aišku ne tik žodžiais, bet ir darbais - būtų bilietas į visuomenę.

Kaip tai įgyvendinti ir kaip pasirūpinti, kad netaptume fundamentalistine visuomene?

Dvasinė konstitucija. Greta teisinės konstitucijos turėtų atsirasti dar ir dvasinė, o gal net ją pakeisti. Įvairių civilizuotų dvasingumų atstovai turėtų sueiti ir susitarti ką laikome žmogiškuoju būviu. Tada įvairių asmenų elgesys būtų gretinamas su šiuo įstatymu, o jo neatitinkant žinoma kaipmat atstatydinamas. Moralės autoritetų institucija turėtų galios vieną ar kitą pareigūną atstatydinti.

Dvasinė visuomenės sveikata turėtų būti nuolat palaikoma per dvasinį švietimą. Žinoma, nereikia ir sakyti, pradedant nuo privalomo kurso mokyklose. Tačiau naujovė turėtų būti tai, kad kuo žmogus užima svarbesnes pareigas, tuo daugiau laiko turėtų skirti dvasiniam išprusimui. Nužmogėjusių kvailių su iniciatyva mums nereikia. Verčiau tegu jie mažiau padaro, bet daugiau supranta.

Aišku, aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad šio valstybinio dvasingumo pagrindas kuo labiau turi būti grįstas judaizmu, antraip sistema visavertiškai neveiks ir laikui bėgant paves.