Pasidalinsiu savo patirtimi, gal kam pravers. Kadangi jie susigrobė pagrindines tribūnas, vis labiau aršėja ir kuria vis baisesnes nesąmones, atsakas neturėtų būti įprastinis. Normalios diskusijos mums visiškai nepadeda, po kiekvieno diskusijų etapo jie vis tiek padarys savo ir po to tvirtins: klausimą išdiskutavome, mūsų nuomonė demokratiškai nugalėjo. Tos diskusijos - tik širma pavaidinti demokratiją. Tai tarsi sąžiningam verslininkui leistis į verslo santykius su mafija.
Koks kuomet galėtų būti naudingesnis atsakas? Kadangi jie susigrobė įtaką viešajai nuomonei o mus pusiau užčiaupė, mes turime:
1. Kautis su jais išnaudojant jų pačių jėgas;
2. Sugebėti kautis idėjų kovoje naudojant labai mažai nuosavų žodžių ir energijos.
Kaip atrodytų praktiškai? Galite nueiti keletą pasisakymų aukščiau, kur aptarinėju vieno leftisto nužmogėjimą. Ten pademonstruoju, kaip leftistinės pažiūros išgriauna žmogų iš vidaus, kaip asmuo praranda subtilumo jausmą, empatiją, supratimą apie žmogišką būvį.
Mano atsakas - leftistinės pažiūros griauna žmogaus psichiką. Taip konservatoriai pavirsta kuoktservatoriais, liberalai liberalalais, o pagrindinė gyvenimo užduotis tampa korumpuoti ir taip išgriauti šeimą.
Jeigu įtikinsiu savo skaitytojus, kad tai nepakaltinami psichai, tuomet leftistų pastangos veiks prieš juos pačius. Kuo aršiau varys savo, tuo didesniais psichais atrodys ir tuo labiau patys kenks savo tikslams.
Atitinkamai, konservatyvias vertybes pozicionuoju kaip sveiką protą ir grįžimą į normalų gyvenimą.
Stiprėjant jų ideologijos diktatui manau tik taip galime apginti savo nuomonę, europietišką gyvenimo būdą. Jie mus griežtai lauš ant perauklėjimo, o mes savo rate baisėsimės jų nuopuoliu ir dėkosime D-vuliui, kad apsaugojo mus nuo tokio nuprotėjimo. Kol save nekorumpavote iš vidaus, tol galite tikėtis D-vo apsaugos!
Skaityti komentarus