Baigiasi sausis. Žmonės jau atvirai spjovė į karantin, tačiau susirgimų skaičius dabar neviršija puspenkto šimto. Nė vienas, kuris lenda į šaltą vandenį, neserga.

Kovid ir toliau plinta ten, kur didžiausias karantin.

Apie ekonomiką net nekalbu. Sprendžiant iš to, kad 94 000 įmonių apyvarta kito daugiau kaip 30 proc., manau tokia apimtimi galime vertinti ir bendrąjį ekonomikos smukimą.

Nepaisant šių faktų visumos, minister Dulkys pareiškia kad dar kokį mėnesį norėtų mus laikyti karantine.

Valdžioje įsitaisė pavojingi fanatikai, kurie visai nemato tikrovės ir jų nestabdo net tai, kad šalis sparčiai virsta pelenais. Dar keli mėnesiai tokio valdymo ir valstybė pradės byrėti.

Kyla didelis klausimas: kaip visa tai išgyventi ir nesudegti kartu su valdančiaisiais?

Turiu du atsakymus. Pirma, darykite tai ko jie labiausiai nekenčia - junkitės į grupes, kurias jie nori išrauti su šaknimis. Pavyzdžiui, palaikykite P. Gražulį vien jau dėl to, kad kuotservator sako jog tai labai blogai. Jau dabar purenkite dirvą masiniams protestams gatvėse, visokiems boikotams ir sankcijoms. Žinoma, stenkitės sumokėti kuo mažiau mokesčių, skatinkite ir kitus pasyviai ir aktyviai priešintis. Išnaudokite papildomą turimą laiką pykčiui išlieti, atlikite savo vaidmenį kad valdžia tokios politikos negalėtų tęsti arba kad ji mums kuo mažiau kenktų.

Antra, patinka jums tai ar ne, tačiau kai kuotservator pagaliau pasitrauks mes turėsime sudegintą šalį. Bankrutuos ekonomika ir valstybė, neaišku ar veiks ligoninės, ar dar dirbs policija ir t.t.

Todėl mums jau dabar reikia formuoti tokią sąmonę, kad galėtume pakankamai normaliai gyventi be valstybės vaidmens mūsų gyvenime.

Pavyzdžiui, kas būtų jei susirgtumėte, o ligoninės neveikia? Pirmiausia reikėtų iki minimumo susimažinti tokią tikimybę maksimaliai saugant sveikatą. Jei tai visgi atsitiko, pasaulyje pilna pigesnių ir neretai veiksmingesnių būdų nei ką siūlo mūsų oficiali medicina. Pavyzdžiui, dabar jau retas nežino, kad didžiausia tikimybė įveikti vėžį yra ne chemoterapija, o auglį numarinanti mityba.

Vien iš šio pavyzdžio matome, kad neoficialūs sprendimai neretai ir daug pigesni, ir gerokai veiksmingesni nei ką mums perša sistema.

Todėl ilgainiui išsigelbėjimas yra palikti sistemą ir gyventi savo gyvenimą nepriklausomai nuo jos. Pirmu žingsniu atsijunkite nuo žiniasklaidos, ką jie ten isterikuoja, prisijunkite prie perspektyvių informacijos šaltinių.

Sistema degradavo ne tik sveikatos srityje. Yra nepalyginamai geresnių būdų šviestis, yra daug geresnė religija nei oficialioji, yra netgi būdų kaip gyventi kai sugriuvo policija. Galima susikurti sau verslą už oficialios ekonomikos ribų, galima laikyti santaupas aktyvuose, kurių valdžia negalės devalvuoti, t.t.

Mums reikia palikti senąjį pasaulį ir pradėti kurti naują, draugišką sau. O tai galime padaryti kai paliekame senąją sąmonę ir priimame naują.

Nauja sąmonė, mano įsitikinimu, mus išgelbės nuo pražūties. Visi laiku nesusiorientavę ir neprisitaikę liks prie suskilusios geldos, kaip komunizmo statytojai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. O pirmi susiorientavusieji galės net uždirbti iš senosios santvarkos griūties, nes blaivūs ir produktyvus žmonės lieka paklausūs bet kokiais laikais. Pavyzdžiui, pirmieji prie perestroikos įsteigę kooperatyvus tapo dabartine milijonierių kasta.

Šįkart, mano įsitikinimu, pagrindiniai laimėtojai bus tie, kurie pirmieji perorientuos savo dvasines vertybes.