Pradėkime nuo to, kad atgavę laisvę lietuviai nepakankamai nekentė komunizmo, todėl po metų vėl į valdžią sau susigrąžino senąją nomenklatūrą. Ši, žinoma, pasitelkė ir senuosius valdymo metodus – įstatymai sau, o viršininko nurodymai sau. Tikriausiai nereikia ir sakyti, kad komunistams viršininko nurodymai reiškia kur kas daugiau nei sausi šalies įstatymai.

Taip atkurtoje šalyje įsigalėjo slaptoji valstybė (angl. deep state). Slaptoji valstybė pasireiškė tuo, kad tam tikras valdžiažmogių klanas galėjo piktnaudžiauti įstatymais ir jiems negrėsė už tai atsakomybė. Pavyzdžiui, per daugiau kaip du dešimtmečius už korupciją nebuvo nuteistas nė vienas teisėjas – jau nekalbant apie aukšto rango politikus. Slaptojoje valstybėje galioja konsensusas – jeigu būsi lojalus klanui, šis tave apsaugos nuo įstatymo.  

Patekęs į tokią nebaudžiamumo atmosferą valdžiažmogių klanas vis daugiau sau leido – ėmė po savimi statyti aiškius iškrypėlius, nes turima prieš juos kompromitacinė medžiaga užtikrins jų besąlygišką lojalumą. Tai atvėrė pedofilams kelius į žemesnius slaptosios valstybės laiptelius – teismai ir VSD samdėsi iškrypėlius bei teikė jiems apsaugą nuo įstatymo.

Netramdomi iškrypėliai, aišku, vis labiau įžūlėjo, kol užsirovė ant nepalaužiamai ryžtingo tėčio ir jo sesers patyrusios teisėjos. Šiedu ėmė rinkti įrodymus ir jais dalintis su visuomenėje garsiais žmonėmis bei žiniasklaida. Žiniasklaidoje pasigirdo nemažai pedofilams nepalankių liudijimų, tokių kaip gydytojos Laimos Plėšnienės pasakojimas, kad A.Ūsas buvo atėjęs pas ją panaikinti vykdėmės ar V.Naruševičienės darbdavės pasakojimas, jog tokia mergina dėl pinigų visai galėtų atiduoti tvirkinti savo vaiką, pora pediatrų paskelbė apžiūros išvadas, jog esama Naruševičiūtės prievartavimo analiniu būdu požymių, kad dėl to ji nelaiko išmatų.

Šiuo etapu, suprantama, teisėsauga vilkina bylą, laukia kol D.Kedys aprims ir supras, kad nieko pasiekti jam vis tiek nepavyks. Galbūt dar viliasi, kad paprotins jį teisėja sesutė. Tačiau Drąsiaus ryžtas ir Neringos kompetencija daro savo – liudijimų skaičius auga, žiniasklaida nuolat apie tai kalba – kilo pavojus, kad bylos nepavyks numarinti.

Slaptajai valstybei apginti savo žmones darosi vis sunkiau; išsigandę Furmanavičius ir Ūsas grasina, kad jeigu bus palikti akistatai su įstatymu, tai papasakos ir daugiau (beje, panašiai vėliau LS korupcijos byloje baugino ir E.Masiulis). Kadangi A.Ūsas dar buvo ir VSD agentas (nuoroda į A.Matulevičių, A.Drižių), ėmė spirgėti aukštų saugumiečių užpakaliai. Analogiškai G.Furmanavičius galėjo prabilti apie padėtį Kauno teisėsaugoje, taigi pakvipo paraku ir šios sistemos viršininkams.

Prasideda bendra saugumo ir teisėsaugos operacija. D.Kedys pagrobiamas, G.Furmanavičius ir V.Naruševičienė likviduojami. Po kiek laiko dėl viso pikto likviduojamas ir A.Ūsas. D.Kedys kankinamas, apie ką mes žinome iš gausybės sužalojimų ant kūno kai lavonas buvo paliktas Kauno paežerėje.

Saugumiečiai geruoju ar kitaip pajungia svarbiausių žiniasklaidos priemonių savininkus ir dar neseniai apie baisią pedofiliją kalbėjusi pagrindinė žiniasklaida staigiai pakeičia toną – D.Kedys ir jį remiantys pilietininkai piešiami karinės propagandos tonais. Po kelerių metų matome, kad panašų propagandinį toną įjungė Rusija po agresijos Ukrainoje – tas verčia rimčiau vertinti versiją, kad čia yra įsipainiojusios ir Rusijos specialiosios tarnybos. Ši versija skelbia, kad rusai buvo nepatenkinti V.Uspaskicho kaip penktosios kolonos veikla, todėl ėmėsi infiltruoti į Darbo partiją diversantus – taip šalia Uspaskicho atsirado V.Muntianas ir jo padėjėjas A.Ūsas.

Pasak minėtos versijos, prieš N.Venckienę stojo pats Kremlius, veikiantis per įvairius savo agentus VSD ir kitose Lietuvos institucijose. Man asmeniškai ši versija neatrodo labai tikėtina (greičiausiai tai bandymas nukreipti mūsų akis nuo prezidentės). Sunku įsivaizduoti, kad rusų saugumiečiai svetimoje valstybėje galėtų plėtoti tokias plačias ir ilgalaikes operacijas ir per visą šį laiką sugebėti neišsiduoti. Tačiau argumentas už šią versiją išlieka – propagandos stilius prieš „nestabilios psichikos žudiką“ D.Kedį ir prieš „banderovcus“ ukrainiečius buvo tapatus.

Kas gali paaiškinti šį sutapimą? Gražiausias paaiškinimas būtų, kad Rusijos saugumiečiai atidirbinėjo naujos kartos hibridinio karo taktiką - išmėgino ją čia, Lietuvoje. Jeigu ne, tuomet gaunasi, kad šią taktiką pradėjo mūsų saugumiečiai, o tada jau iš jų pasimokė rusai. Ir to atmesti negalime. Kaltinamieji pedofilija turėjo žinoti išties baisių paslapčių, jeigu tai paskatino mūsų saugumiečius paskelbti tokį nuožmų karą pilietinei visuomenei.

Palengva į šį karą buvo įtraukta ir D.Grybauskaitė. Iš pradžių ji nesikišo į procesus, po to kurį laiką neryžtingai palaikė N.Venckienę, tačiau galiausiai apsisprendė stoti slaptosios valstybės pusėn. Jos motyvų, aišku, nežinau, tačiau tai tikrai ne tas žmogus, kuriam labai sopėtų širdį dėl tiesos iš principo. Puikiai žinome, kad nepriklausomybės kovų laikotarpiu ji pasirinko likti su Kremliumi. Ir toliau visa kas rodo, kad jai svarbiau ne sąžinė, o galia. Taigi gali būti, kad pasvėrusi jėgas ji pasiliko būti su slaptąja valstybe, juo labiau, kad ten ji puikiai jaučiasi, tvarkytis šešėliniais būdais ją išmokino KGB mokykloje.

Kai VSD ir teisėsauga užsitikrino prezidentės paramą, toliau jau priešpriešos baigtis buvo nulemtas reikalas. Galios jėgos leido sau bet kokius pažeidimus, taip pat ir be jokių stabdžių kurpti kaltinimus nesileidžiantiems įbauginti. Jie sukurpė N. Venckienei iš viso berods 48 kaltinimus, tačiau kai teko bylą perkelti į JAV, paliko tik 13 kaltinimų. Tai liudija, kad ir patys supranta jog nemenkai savivaliauja.

Taigi sekė eilė savivalės veiksmų, dėl ko mergaitė buvo prievarta išgabenta iš namų (nors tai draudė teismo sprendimas, taip pat prezidentė savo kreipimusi uždraudė naudoti prievartą), Seimo nariams neleista peržiūrėti įrašo iš grobimo operacijos, iškelta gausybė bylų N.Venckienei. Akivaizdžios prievartos teko ne tik D.Kedytei, bet ir policijos veiksmus smerkusiems protestuotojams, kurie vėliau dėl to, kad juos aptalžė policija, kaip kaltininkai kelerius metus buvo tampomi po teismus.

Įsisiautėjus valstybės savivalės bakchanalijai N.Venckienė spruko iš Lietuvos ir nutilo; pagrobta mergaitė pradanginta, niekas nei apie jos, nei apie L.Stankūnainės likimą nieko nežino. Visiškai gali būti, kad ir jos jau likviduotos.

Atrodė, valdžiažmogiai ir pedofilai gali atsikvėpti, viskas jiems baigėsi geriau nei Latvijoje (ten 2000 m. kilęs pedofilijos skandalas įtraukė aukščiausius šalies politikus, įskaitant ir ministrą pirmininką bei kelis ministrus. Tikri tie kaltinimai ar ne spręsti jums – aš manau, kad veikiausiai ne - taip vaikų sąvadautojas gelbėjo savo kailį. Bet kokiu atveju, niekas Latvijoje neabejoja, kad pedofilų tinklas jų šalyje išties veikė, kad buvo įtraukęs ir gana aukštų pareigūnų). Tuo tarpu mūsų šalyje pilietinis judėjimas neleidžia šiai istorijai nueiti užmarštin. Grupė visuomenininkų nuolat rengia priminimo akcijas prie prezidentūros ir prie kitų šalies institucijų. Įsimintiniausias pilietinio protesto epizodas – N.Sadūnaitės kalba Seime, kur ji paklausė ar dar gyva D.Kedytė, o jeigu ne – kur jos kapas?

Kadangi visuomenininkai šios istorijos ramybėje nepalieka, atgijo ir teisėsaugininkai. Netrukus po minėtos  N. Sadūnaitės kalbos Seime sekė keli nuosprendžiai teismuose seneliams Kedžiams ir kitiems Garliavos protestuotojams, taip pat stebuklingai iš mirties taško pajudėjo N.Venckienės ekstradicijos procesas (nors gali būti, kad amerikiečiai paprasčiausiai laukė kuomet jos sūnui K.Venckui sukaks aštuoniolika metų).

Šiuo metu slaptosios valstybės veikėjai linkę laikytis ramiai, kurį laiką pernelyg nesavivaliauti, antraip gali suteikti amerikiečiams daugiau pretekstų neišduoti N.Venckienės. Jie gali vėl suįžūlėti, neduok Die!, parsigabenus N.Venckienę. Tačiau veikiausiai ir po to laikysis pakankamai civilizuotai, nes dabar jau neišvengsi amerikiečių žiniasklaidos dėmesio N.Venckienės likimui.

Tai ir viskas. Atrodo, kad dabar visi galai šioje istorijoje sueina. Jeigu ne, prašom duokite žinoti, mielai sužinočiau kas su šia versija ne taip (nepamirškite, kad FB tinkle esu nutildytas, su manim galite susisiekti per Vytą, kuris skelbia šį straipsnį). Pabaigai leiskite konkrečiai įvardinti kai kuriuos asmenis, apie kuriuos manau turime pakankamai duomenų, leidžiančių juos  įvardinti kaip valstybės hibridinio karo prieš pilietinę visuomenę organizatorius ir dalyvius:

1. LR prezidentė, be kurios leidimo tokia savivalė negalėtų vykti;

2. Buvęs gen. prokuroras Darius Valys, kuris tiek pasitikėjo bylą tiriančia teisėja, kad net nepanoro į ją pažvelgti pats;

3. Teisėjas Audrius Cininas, kuris ignoravo D.Kedytės parodymus teisme, nusprendęs, kad vis tiek jos „atmintis ištrinta“.

4. Advokatas G.Černiauskas, kuris akivaizdžiai įvykdė prievartą perimant vaiką ir dėl to nesusilaukė jokių problemų.

5. VSD viršininkas, nes tiek ūmus N.Venckienės dergimo vajus, skandalo dalyvių šalinimai galėjo būti tik VSD darbas.

6. Lrytas, nes šis žiniasklaidos kanalas ne kartą jau yra veiksmingai aptarnavęs poreikius ką nors sudergti.

7. A.Ramanauskas ir A.Užkalnis yra išsidavę, kad anksčiau yra vykdę saugumiečių užsakymus.

Žinoma, dalyvių sąrašas nėra išsamus. Nepakankamai gilinausi koks psichiatrų, vaikų teisių tarnybos vadovės vaidmuo. Kviečiu drąsiau įvardinėti kaltininkus, nes mūsų drąsa įvarys jiems baimės ir atvirkščiai. Šią bylą turėtume vertinti kaip laisvės kovų tęsinį, nes jeigu mūsų valdininkai savivaliauja ir įstatymų nesilaiko, jeigu leidžia sau vykdyti represijas ir žudyti neįtikusius, tuomet kokia čia mūsų laisvė? 

Pabaigai leiskite paprognozuoti kada gi pagaliau ši baisi istorija mus paleis. Kada kaltininkai bus išaiškinti ir, tikėsimės, susilauks atlygio? Manau, kad kiekvienas šalies gyventojas gali kai ką nuveikti šiuo klausimu. Štai kai atvyko popiežius, minios susirinkusių lydėsi ir jautė dvasingumo pliūpsnį. Valdžiūnai šildėsi jo populiarumo spinduliuose, komentaroriai per teliviziją varė besaikes liaupses jo dvasingumui, visi vaidino, kad Dievas jiems labai daug reiškia. Popiežius vis kartojo, kad svarbiausia rūpintis nuskriaustais ir bejėgiais, mažiausiais ir pažeidžiamiausiais. Jums darė įspūdį jie Jo šventenybės žodžiai? Tačiau sugretinkite tai su vis naujais kaltinimais popiežiui Pranciškui, kad jis sistemingai dangstė ir dabar tebedangsto kunigus pedofilus. Argentinoje grupė žmonių ilgus metus maldavo jo pagalbos, kad nubaustų kunigus pedofilus, neleistų jų prie vaikų – visa tai niekaip nesulaukdavo šio šventenybės atsako.

Štai ir pažvelkite į dilemą, į dvasinę terpę, kurioje gyvename. Tokia mūsų katalikiška būtis, persunkta veidmainiško tikėjimo ir saviapgaulės. Jeigu šloviname šventenybę, kuris mus ragina kovoti už bejėgius ir nuskriaustuosius, tačiau pats sistemingai dangsto savo kolegas vaikų skriaudikus, ar tai nėra nuoseklu, kad šalį purto tokios istorijos? Ar esame verti, kad jos mus paleistų, jeigu nepasidarome toli siekiančių išvadų? Pareikalaukite tie-sos ir iš savęs asmeniškai. 

Šaltinis