Prancūzijoje šią savaitę, dėl klimato kaitos miestuose susidariusiose karščio salose, temperatūra siekė +46C pavėsyje. Tai ateis ir į Lietuvą. Todėl SAVIVALDYBĖS DARBUOTOJŲ IR MERO ELGESĮ, norint iškirsti medžius , LAIKAU PIKTYBIŠKU NUSIKALTIMU PRIEŠ MIESTO GYVENTOJŲ GYVYBĘ. (Tyrimai rodo, jog iki 2050 metų dėl karščio salų mirtingumas miestuose padidės dvigubai)

Šiaulių miesto viešųjų erdvių projektai neatitinka ir PAŽEIDŽIA darnaus vystymosi principus, bei daugelį ĮSTATYMŲ, kurie užtikrintų bendruomenių poreikius, biologinės įvairovės išsaugojimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

Savivaldybės darbuotojams, pamiršusiems pradinių klasių žinias, PRIMENU: Mieste dėl netinkamo projektavimo, formuojasi karščio salos.  Augmenija naudoja saulės energiją ir vandenį iš dirvožemio fotosintezei atlikti. Fotosintezės metu anglies dioksidas virsta deguonimi, be to, į atmosferą išskiria sukauptą vandenį, tuo pačiu taip vėsina orą. Brandūs medžiai, tokį procesą atlieka daug efektyviau nei jauni, dekoratyviniai medeliai. Vienintelis būdas išvengti karščio salų - projektuoti miestą mažinant betono plotus (kurie dieną kaupia saulės energiją ir kaitina aplinką), išsaugant ir plečiant žaliasias zonas, nes jos sukurs šešėlį, tinkamai absorbuos vandenį per potvynius, o per karščius vėsins ir valys orą nuo kietųjų dalelių, be to, kas svarbiausia, gamins mums būtiną deguonį.

Pavasarį su Lietuvos arboristikos centro specialistais praėjome naujos bulvaro dalies, Tilžės ir Varpo gatvės medžius. Juos įvertino kaip prastos būklės, prastai nugenėtus ir prastai prižiūrimus. Todėl argumentas, jog medžiai bus atsodinti, yra absoliutus noras pasipelnyti ir visiškas NESUVOKIMAS kas yra medis ir kokios priežiūros jam reikia.  Kaip žiūrime į medį, taip vadinasi žiūrime ir į žmogų. Kokį pavyzdį rodome savo vaikams: jie mato, jog nenorime prisiimti atsakomybės už senesnį, galbūt pasiligojusį. Taip auginame žiaurių vaikų kartą, kuri mato, jog galime lengva ranka seną pakeisti jaunu. Tas jauno kultas, dabar gyvuojantis tarp miesto želdinių temos, persikelia ir į mūsų kasdieninę kultūrą tarp žmonių. Be pagarbos senam, netenka prasmės joks bendruomeniškumas ir sveikos visuomenės tęstinumas. Šie nauji medžiai neužaugs, nesvarbu kiek laiko praeitų, jie niekad nebus tokie, kokias dabar turime senąsias (nors tokio amžiaus medis dar tik brandus, ne senas) liepas. Šie medžiai yra dekoratyviniai.  Be to, su klimato kaitos pasėkmėmis susiduriame jau dabar, ir ateityje susidursime dar intensyviau, kas eis pro bulvarą prie +35C, jau dabar vengiu eiti pro Tilžės gatvę dėl karščio ir iš širdgėlos dėl sudarkyto miesto.  Prie klimato turime taikytis jau dabar, o ne po 20 metų, kuomet, naiviu manymų, tos liepos užaugs. (Geriausiu atveju paaugs dar keletą centimetrų, o tuomet, arba nuskurdinsime miestą, arba kas keletą metų kišime pinigus į vis naujų medžių persodinimą). Visų prašau,diskutuojant, ir priiminėjant tokius sprendimus daugiau pasidomėti kas vyksta pasaulyje, kokios tendencijos. Kodėl kitos Europos šalys pradeda vertinti senuosius medžius ir suteikia jiems didžiausią apsaugą. Kokius projektus įgyvendina ir kaip plečia žaliuosius plotus mieste. Savo pareigose esate galbūt keliems metams, bet sprendžiate miesto likimą daugeliui metų į priekį, todėl kiekvienas sprendimas turi būti apgalvotas, jog tarnautų ateities kartoms ir sukurtų geriausias sąlygas ne tik išgyvenimui, bet kokybiškam GYVAVIMUI. <3

p.s. peticija: https://www.peticijos.lt/…/issaugokime-brandziasias-siauli…/

p.p.s: renginys: https://www.facebook.com/events/376347776350677/

Apačioje du vizualai: pirmas- Šiaulių bulvaro projektas, antras - kitų šalių pavyzdys.

Kiek kartų gali atgimti tauta?: "Pinigų įsisavinimas - tai projekto parašymas, kuriame išpūsta samata + rangovo samdymas, kuris išrašo atitinkamą sumą už atliktus darbus ir sutinka atiduoti "otkatą" - pagal susitarimą. Pinigų įsisavinimas - tai būdas gerai užsidirbti, todėl jokio sąmoningumo, kūrybos tame nėra. Tą galime matyti įgyvendinamuose projektuose - visiška beskonybė, dažnu atveju žala gamtai, žmonėms. Įsisavinama daug pinigų, bet tai trumpalaikiai projektai, kurie neturi jokios išliekamosios vertės.

Protingas Planavimas - tai siekis kurti ilgalaikę vertę ir gėrį žmonėms, bei gamtai."