°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Biurokratizmas Lietuvoje – ar įmanoma piliečiams įrodyti savo teisybę?

      Nuotrauka: Pixabay

      Autorius: MINFO
      2019-07-23 15:00:00

      Dažnas žmogus, susidūręs su tam tikra neteisybe, numoja ranka, nes yra įsitikinęs, kad įrodyti savo teisybę valstybinėse institucijose yra bergždžias reikalas, reikalaujantis itin daug laiko ir pastangų. Dažnai net ir kovojantys, perėję per pora instancijų, nuleidžia rankas, ir nebesigilina. Tačiau galime rasti ir priešingų pavyzdžių, kuomet asmenys taip nori įrodyti savo tiesą, jog tam paskiria visą savo laiką ir nenustoja varstyti visų institucijų durų ir rašyti įvairių oficialių kreipimųsi ne tik įvairioms organizacijoms, bet ir ministrams, bei kitiems atsakingiems valstybės tarnautojams.

      Vienas iš pavyzdžių, nenustojantis įrodinėti savo tiesos – Vladas Jurgutis. Šis asmuo nepavargo ieškoti savo teisybės netgi nuo 2005 metų, kada sukonfliktavo su kaimyne ir buvo apkaltintas, jog trenkė jai kibiru per galvą. Didžiausias istorijos kaltininkas – šulinys, kuriuo tuomet nepasidalino V. Jurgutis ir jo kaimynė. Ši iškvietė policiją, tvirtindama, jog V. J. jai trenkė per galvą su pilnu kibiru vandens ir apipylė vandeniu. Vyras policijai gynėsi, jog kaimynės visiškai nelietė ir nesiekė prieš ją naudoti jokio smurto. Tačiau remiantis duomenimis, atvykus policijai šlapi buvo abu istorijos veikėjai.

      Moteris, pasiskundusi dėl smurto gavo nedarbingumo pažymėjimą dėl įtariamo galvos smegenų sutrenkimo ir nedarbingumo išmoką, maždaug apie 1200 Lt. Tuomet ir prasidėjo visa ilga biurokratinė istorija, kuri nesibaigė dar iki šiandienos. Nors pats V. Jurgutis buvo išteisintas, jog smurto iš ties nebuvo ir kaimynės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, vyrui to negana. Chirurgas, kuris, kaip tapo įrodyta, nepagrįstai paskyrė diagnozę, pagal kurią buvo skirtas nedarbingumo pažymėjimas ir išmokos už jį – buvo pašalintas iš darbo, o kaimynė, kuri kaltinimais savo tiesos neįrodė, turėjo atlyginti visas su byla susijusias išlaidas, atrodo, turėjo nuraminti tiesos ieškojusį vyrą ir suteikti jam laimėtojo statusą, tačiau tai tik dar labiau paskatino jį veltis į biurokratines pinkles ir toliau ieškoti savo teisybių.

      V. Jurgučio teisybę įrodė tiek teismas, tiek Lietuvos Bioetikos Komitetas, kuris viename iš savo oficialių atsakymų V. Jurgučiui atsakė ir padėkojo, jog „Esame dėkingi už šio atvejo paviešinimą ir tikimės, jog jo nagrinėjamas įstaigos kolektyve padės išvengti panašių atvejų ateityje“. Tuomet 2010 m. istorija galėjo ir baigtis tačiau kovotojas už tiesą iki šiol nenustygsta kovodamas prieš Sodros fondą, kuris tuomet skyrė nedarbingumo išmoką, prieš Sveikatos Apsaugos Ministeriją, neseniai buvo kreiptasi ir į Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministeriją, siųstas kreipimasis į Lietuvos Advokatų Tarybą.

      V. Jurgutis kreipimusi į SAM ministrą A. Verygą 2018-12 mėn. siekia atkreipti ministro dėmesį į šią situaciją ir teigia, jog prieš jį šiuo atveju vykdomas nusikalstamas susivienijimas remiantis LR BK 249 str. o kitų institucijų veiksmai gali būti prilyginami LR BK 228 str., kuris apibrėžia piktnaudžiavimą tarnyba. Toliau savo kreipimesi į ministrą V. Jurgutis teigia: „kaip suprantu Lietuvoje bei visame pasaulyje teisingumą vykdo teismas... tačiau teisingumą Lietuvoje vykdo Sodros fondo valdyba ir jos sukurpiamais ale dokumentais vadovaujasi ministerijos ir Seimas, o tuo pačiu jos yra įtraukiamos ir į nusikalstamas veikas...“ V. Jurgutis savo kreipimesi prisegęs ir oficialius dokumentus, pagal kuriuos galimai nesąžiningai buvo skirtas nedarbingumo pažymėjimas ir klausia ministro: „KADA MINISTERIJA IŠDRĮS PRIPAŽINTI, KAD SAVO NEVEIKSNUMU IR NEATSAKINGUMU GINDAMA NEVA GYDYTOJUS FAKTIŠKAI ATLIEKA ŽUDYMO VEIKSMUS PRIEŠ ŽMOGŲ?“, laišką užbaigdamas siūlymu pradėti pagaliau sakyti tiesą žmonėms ir nustoti dangstytis įvairiomis pavaldžiomis institucijomis. Kreipimasis į ministrą A. Verygą - tik maža dalis popierizmo, kurį išgyvena pagrindinis šios istorijos veikėjas. Visas šis įvykis išsirutuliojo į didelius kalnus dokumentų, kurie keliavo per įvairias institucijas. Vienos siunčia kitoms, tuomet – atgal, ir t.t. Biurokratinis aparatas toks didelis, jog panašu, kad įvairūs raštai bei kreipimaisi keliaus ir toliau dar ilgai.

      Iš tiesų, biurokratizmo problema Lietuvoje – didelė. Tikrai ne iš vieno politiko ar politinės grupės esame girdėję pažadų ir įžvalgų, jog Lietuvoje reikia mažinti biurokratiją ir biurokratų skaičių. Paprastas pilietis, kuris nenori ilgai blaškytis tarp įvairių institucijų dažnai pasimeta ir nuleidžia rankas, nes viskas gana sudėtinga, o visos procedūros trunka pakankamai ilgai. Dar kita problema – kad biurokratija dažnai apima ir nereikšmingas smulkmenas, kurias būtų galima susitvarkyti nuotoliniu būdu interneto pagalba, tačiau kol kas tokių galimybių dar neturime ir taip žmonės priversti papildomai gaišti savo laiką. Toks esamas biurokratinis aparatas slopina žmonių pasitikėjimą ir pasitenkinimą valstybiniu aparatu ir švaisto valstybės lėšas, kurios galėtų būti panaudojamos kitais būdais. Dažnai girdime ir įvairių abejotinų sprendimų, kurie taip pat visuomenėje sukelia daug klausimų. Gyventoju nuomone, biurokratinis aparatas turėtų būti lankstesnis, problemas spręsti greičiau ir objektyviau. 

      Skaityti komentarus

      vladas 2019 23 07 06:03

      Suprantama , kad pas gydytojus galime ateiti turėdami ar neturėdami kokių tai sveikatos sutrikimų, tačiau paradoksas yra tame, kad tikras gydytojas skiria serganti, o juolabiau traumą patyrusi žmogu nuo žmogaus kuris simuliuoja ligą ar trauma. Klausimas kokius žmones ir kokiomis ligomis sergančius jie gali gydyti jei neskiria traumuoto ar kokios tai negalios kamuojančio žmogaus? Vilniaus teismo medicinos ekspertas akte nurodė, kad neurologė patvirtino įtarimus, tačiau keisčiausia tai jog nekreipė dėmesio į tai, kad tariamai traumuotas žmogus negalėjo nurodyti kurioje galvos vietoje skauda ir to smūgio būta beje pagal tai, kad tariamai smugiuota buvo buku metaliniu daiktu, kurio svoris apytikriai sudaro 25 kilogramus jokiam tikram gydytojui ir klausimų nebūtų kilę, kadangi tokio smūgio efektas būtų puikiai matęsis, kadangi neaišku kas būtų like iš to žmogaus galvos. VALSTYBINE MEDICINOS AUDITO TARNYBĄ, tyrimą atliko šios tarnybos deleguotas gydytojas gerbiamas Varnas, kuris savo atliktoje2010-11-16 atąskaitoje nr. 4A-212(NK-123 atąskaitoje dalyje 1.3 nedviprasmiškai pasisako, kad NEAIŠKU KUO REMIANTIS NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS BUVO IŠDUOTAS, TĘSTAS IR UŽBAIGTAS, TAIP PAT NEAIŠKU, KODĖL NEBUVO SKIRIAMAS IR GYDYMO REŽIMAS.., tuo pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005m birželio 30 d. įsakymu nr.V-533/A1-189(Žin.2005,Nr.83-3078) patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių IV skyriaus Pažymėjimų Pažymėjimų išdavimas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo 18. P. KEISTA YRA TAI, KAD SODROS FONDAS NURODYDAMAS TĄ PATĮ STRAIPSNĮ TEIGIA, KAD MED. AUDITO INSPEKCIJA ATLIKUSI TYRIMĄ NUSIŽENGIMŲ NERADO.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai