Cementovkės vinis – šaudymas į „ne taip“ mąstančių Lietuvos Seimo narių veidus. (primenu, kad siūlymus šaudyti ar kitaip naikinti kitaminčius vertinu, kaip nacizmą, ir šio vertinimo nesiruošiu keisti). Nežinau, ar ši cementovkė vyko realybėje, ar ji tebuvo tik Seimo narės J. Sėjonienės padėjėjo mentalinė masturbacija, bet viešumoje paplitusi vaizdinė informacija buvo būtent tokia: naciukai, už Vakarų suaukotus pinigus prisipirkę šovinių, juos naudoja „vizualiniam“ mūsų Seimo narių sušaudymui. Ir jei kas nors man pradės pasakoti, kad tokie „naciukų“ pasilinksminimai, kuomet mūsų Seimo narių veidai paverčiami taikiniais, yra normalu, tai siūlau eiti lauk iš mano profilio. 

Eiti ne paskui laivą (nes būtų per daug komfortiška), bet paskui supuvusio moliūgo karietą. Ėjimas bus puikiai suderintas su Helovino naktimi. Nes jūsų blizganti karieta, kurioje vežiojotės šūkius apie laisvę ir patriotizmą, senokai pavirto į žiurkių tempiamą moliūgą, prikrautą neapykantos, patyčių bei smirdančio nacizmo apraiškų. Jūsų žiurkės visu pajėgumu tempia jūsų moliūgą į prarają, bandydamos kartu nusitempti visą Lietuvą ir joje likusią šviesą. 

Bet mes nepasiduosim. Bent jau šią naktį varysime lauk tiek iš užjūrio atsivežtus baubus, tiek visą palatos darbotvarkę, kuri ir yra tapusi svarbiausiu jūsų sielos maistu. Taigi, dardėkite su tuo savo moliūgu ten, kur jus tempia mentalinių parazitų priėdusios žiurkės, dardėkite į savo tamsą ir vidinę bjaurastį, dardėkite tol, kol nuo intelekto paieškų pavargusia kakta neatsitrenksite į š... ištepliotą savo veidrodį. 

Gal tada kas nors apsišvies? O gal ir neapsišvies..... O visiems kitiems šią tamsią naktį linkiu šviesos ir viltingų santarvės paieškų.