Skurdo mažinimas buvo vienas iš prioritetinių klausimų S. Skvernelio Vyriausybėje. Rinkėjai tikėjosi realių veiksmų ir ryžtingų sprendimų, bet šio klausimo planas įvykdytas nebuvo. Tai oficialiai pripažinta ir 2018 m. metinėje veiklos ataskaitoje. Tačiau šalies premjeras tikisi ir toliau žada, jog reikšmingi pokyčiai įvyks šiais 2019 m. ir įgyvendintos struktūrinės reformos pagaliau parodys atskirties mažėjimo tendenciją. Jam antrino ir socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, teigdamas, jog: „daugelis Vyriausybės sprendimų, skirtų skurdui mažinti, duoda vaisių, o ateityje ypatingą dėmesį reikės skirti vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažinimo priemonėms“. Kol valdantieji žada ir laukia ženklių pasikeitimų, opozicija dažnai kritikuoja jų žadamas pertvarkas ir nemano, jog iki šiol atlikti sprendimai yra įgalūs padaryti proveržį ir ženkliai sumažinto skurdo lygį Lietuvoje.

Paradoksalu, bet gyventojams šalyje vis labiau skurstant, bankai ir jų pelnas pučiasi dideliu greičiu. Lietuva visoje Europos Sąjungoje išsiskiria bankų pelnu, kuris ES vidurkį viršina netgi 2,5 karto. Tokiu skaičiumi lenkiame daugelį ES šalių. Specialistų teigimu, pagrindinės to priežastys yra per maža bankų konkurencija Lietuvoje ir gana pasyvus pačios valstybės požiūris į tokią situaciją. Netgi Centrinis bankas pripažįsta, jog Lietuvoje bankai susikūrę sau labai patogias ir beveik nekonkurencingas sąlygas.

Šią situaciją pakomentavo ir LR Seimo narys Mindaugas Puidokas, teigdamas, jog: „Ne kartą esu įvardinęs Lietuvos banko veiklos ir visos bankinės sistemos rimtas problemas bei būtinybę jas išspręsti. Dabar akivaizdžiai matome, kad auga tik bankų pelnai, o visiems jų paslaugų įkainiai nuolat didinami ir mums sakoma, kad bankams sunku Lietuvoje išgyventi...“. Kaip pastebi Seimo narys, gyventojams bankų sąlygos darosi vis labiau nepalankios, o įkainiai yra linkę tik augti, ekonomistai tokiai nuomonei yra taip pat linkę visiškai pritarti. Ekonomistas Romas Lazutka pasisako, jog pagrindinis veiksnys, galintis sukontroliuoti situaciją yra pati valstybė, o valstybinis bankas būtų labai geras sprendimo būdas, tačiau ekonomisto teigimu sėdintys valdžioje per daug bijo bankų: „Čia valstybė galėtų ir turėtų įkurti valstybinį banką, tačiau ši mintis viešai atmetama. Kadangi verslas labai susijęs su valdžia, jie tiesiog kuria palankų bankų vaizdą ir tam tikrą ekonominę politiką, kad valstybė nerinktų didelių mokesčių iš tų, kurie gauna dideles pajamas. Kodėl iš jų imti tik 15 proc. pelno mokestį, o ne 25 proc.?“ Tai, kad naujų veikėjų atsiradimas banko rinkoje Lietuvoje padidintų konkurenciją esamiems bankams ir pagerintų sąlygas bankų naudotojams, pasisako beveik visi ekonomistai. Neseniai Lenkijoje viešėjęs LR Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos bankus prisijungti prie Lietuvos rinkos ir taip pat pasisakė, kad konkurencija būtų naudinga Lietuvos piliečiams. Belieka tikėtis, jog Lenkijos banko pritraukimas bus sėkmingas ir naudingas, tačiau atviras klausimas Vyriausybei lieka ir dėl skurdo bei atskirties mažinimo, kuri kol kas yra linkusi tik didėti.  EK Lietuvai yra davusi rekomendacijas 2018-2019 m. Lietuvai gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kur apmokestinimas mažiau kenkia augimui, tačiau dar kita problema, kurią turi išspręsti Lietuva, yra jauni emigruojantys darbingo amžiaus žmonės, kurie kurdami pridėtinę vertę padėtų Lietuvai sumažinti atskirties mastą ir tuo pačiu prisidėtų prie ekonomikos augimo.