Kitaip mes kaip užburtam rate - su kiekvienais rinkimais vis renkame ir išrenkame tuos pačius.

Šiandien matome - yra bent trys ryškiausi kandidatai, kurie eina į rinkimus ir turi nemažą palaikymą, nes deklaruoja tautines, krikščioniškas vertybes, bei žada tas vertybes atstovauti, dirbti tautos labui.

Daugelis į juos neatsisuka - numoja ranka ir nesivargina pasirašyti net už galimybę jiems sudalyvauti rinkimuose - gan sunkiai, palyginus su sisteminiais kandidatais, sekasi aktyvistams rinkti parašus. O mes, tautinių pažiūrų žmonės vis blaškomės nuo veido prie veido, nes apjungti, gi gali tik idėja. Kiek mums rūpi pati idėja? Kiek mums rūpi Lietuvos likimas?

Turim sau atsakyti į klausimą - kovojam už kandidatus ar už kitokią, teisingą Lietuvą?

Visi, tiek "Puidokininkai", tiek "Juozaitininkai", tiek "Puteikininkai" kalba ir vienodai sutaria - reikia permainų, kad jau laikas keistis, gana stebėti kaip nyksta Lietuva, tačiau visi užsispyrę eina tik už savo kandidatą. Taip nieko nebus ir iškart galim susitaikyti - rinkimai bus pralošti visiems.

Nuskambėjo idealus pasiūlymas - net kelis kartus ir iš skirtingų veidų - reikia visiems susitarti - kuris bus TAS VIENAS?

Dėja, bet tai vienintelis kelias įveikti sistemą. Būtinas vienas antisisteminis kandidatas, nes vienu metu balsuoti ir išrinkti visus nepavyks.

Belieka tik įsivaizduoti, kas nutiktų, jei tai įvyktų - greit visi aktyvistai vieningai mobilizuotųsi ties vienu kandidatu - surinktų jam 100 000, o gal ir visus 200 000 parašų. Beliktų tik kandidatams tarpusavyje pasiskirstyti vaidmeninis, susitarti kaip ir ką dirbs drauge laimėję prezidento, Europos Parlamento rinkimus. Vieningai laimėtume rinkimus.

Atrodo tiek tereikia - tos išsvajotos vienybės, kuri apdainuota mūsų Tautinėj giesmėj.

Kas šioje vietoje turi imtis iniciatyvos skatinti vienytis? Kas turi pirmieji apsivienyti? Kandidatai ar tauta?

Ar sugebės kandidatai, jų komandos, gerbėjai įveikti savo ambicijas ir puikybę, bei garbingai užleisti vietą vienam tautos kandidatui, taip galiausiai suteikti galimybę visai tautai pakilti?

Vienybė - tai vienintelis būdas mesti rimtą iššūkį sistemai.

Ar tai įmanoma?

Akivaizdu - visi norim pokyčių, bet prisidėti vengiame. Vengiame vienytis, nors privalome ir turime padaryti tai dabar.

Tironai džiaugiasi ir daro ką darę - toliau stulbinamais greičiais plešia Lietuvą, naikina miškus, grobia vaikus ir tt.

Ko trūksta? Ko dar nesuprantam?

Neabejoju, ši sunki užduotis - susivienyti, o tuo pačiu ir paskatinti, o gal net išreikalauti iš kelių tapti vienu - yra mūsų, Lietuvos žmonių.

Kaip tai padarysim?

M.Š 19.03.23