Jiems pritarė ir dalis paskyros lankytojų, giriančių jų kūrybiškumą. Mano įspūdis kitoks. Kaip istorikė puikiai žinau, kad knygų niokojimas (o juk jų pervėrimas viela ir eksponavimas lauke žiemą, palikus jas purvui, sniegui ir lietui, mano nuomone, yra būtent niokojimas), kad ir kokiais kilniais tikslais - saugoti visuomenės moralę, pašalinti klaidatikystę, kurti meną ar pan. - būtų pridengtas, išsilavinusiems ir kultūrai neabejingiems žmonėms reiškė ir tebereiškia tik viena - barbarybę. Gyvename šalyje, kurios istorija mena ilgus lietuviško žodžio bei rašto persekiojimo ir niekinimo laikus. Dar nepamiršome, kaip už lietuviškos spaudos platinimą knygnešiai buvo žiauriai baudžiami, pūdomi caro kalėjimuose, tremiami į Sibirą. Kaip žinia, knygas viešai degino naciai, dar prieš pradėdami deginti konclageriuose pramoniniu būdu nužudytų savo aukų kūnus.

"Netinkamas" knygas masiškai naikino ar specfonduose slėpė ir sovietai. Argi nėra panašumo tarp tokios elgsenos su "nebereikalingomis" paskelbtomis knygomis ir "nereikalingais, beverčiais ar pavojingais" žmonėmis? Prisimenant tai tokiomis priemonėmis iš knygų kuriamas "menas" atrodo itin slogiai... Negi Trakai nori pasiųsti Lietuvai ir gausiai mieste besilankantiems užsienio turistams žinią, kad planuoja būti ne Kultūros, o Chaltūros ir vandalizmo sostine? Jau teko matyti, kad šios "knygų šašlyko" instaliacijos nuotraukomis dalinamasi ir rusiškame Facebooke. Vieni piktinasi pervertu Dostojevskiu, o kiti gal džiaugsis, kad litovcai pasirodė esą tokie dvasios vargetos... 

Ar Trakams tikrai reikia tokių užsienio reakcijų ir ilgam įgytos abejotinos reputacijos? Tikiu, kad bibliotekos darbuotojai tai darydami nieko blogo nepagalvojo, juolab negalėjo numatyti tolesnių pasekmių. Tačiau jų neatsakingas poelgis skaitytojams taipogi siunčia žinią, kad nuo šiol su pasiskolintomis knygomis galima elgtis bet kaip - jas plėšyti, aprašinėti ir pan., - nes juk taip daro patys jų saugotojai... Gerbiama Mere, kreipiuosi į Jus prašydama šią nevykusią instaliaciją nedelsiant pašalinti iš viešosios erdvės kaip darančią didžiulę gėdą Trakų miestui ir kenkiančią jo gyventojų reputacijai. 

Klaida padaryta, bet ją dar galima ištaisyti. Būčiau dėkinga už supratingumą. Jei visgi nematytumėte reikalo to padaryti, pasilieku sau ir kitiems knygų mylėtojams teisę viešoms protesto akcijoms. Tai ne grasinimas. Veikiau sielos šauksmas prisimenant niūrų paskerstų ir šaltyje "demonstruojamų" knygų vaizdą - apgailėtiną mūsų kultūrinio jautrumo stokos liudijimą. Nei Lietuva, nei Trakai nenusipelnė būti laikomi barbarybės ir vandalizmo vieta.

pagarbiai

profesorė, hum. m. dr. Rasa Čepaitienė, kultūros istorikė, paveldosaugininkė

P. S. Visus, palaikančius šį kreipimąsi, prašau komentaruose jį paremti ir juo dalintis, kad, esant reikalui, surinkę parašus, įteiktume savo reikalavimą Trakų rajono savivaldybės merei asmeniškai.