Dėl vienos ir tik dėl vienos priežasties tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei. Ši priežastis yra tvirta mano pozicija, skleidžiant krikščioniškąsias ir konservatoriškąsias vertybes politikoje. Gyniau šeimos laisvę nuo perteklinio valstybės kišimosi ir diktato, auklėjant savo vaikus. Tačiau TS-LKD vadovybės atstovai mane kaltina, kad nepaklusau TS-LKD Prezidiumo įpareigojančiam sprendimui nepalaikyti daugelio Lietuvos tėvų raginimo taisyti įstatymą taip, kad būtų kuo tiksliau reglamentuota ir užtikrinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė tėvams auklėti savo vaikus.

Įstatymo projekto tikslai atitiko tiek teisinės valstybės, tiek TS–LKD programos, tiek Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo principus. Šių pataisų palaikymas nuosekliai išplaukė iš TS-LKD programinių nuostatų, teisinės valstybės principų ir Bažnyčios socialinio mokymo. Ir priešingai, TS-LKD prezidiumo draudimas palaikyti pataisas niekaip nedera nei su TS-LKD programinėmis nuostatomis, nei su teisinės valstybės principais, nei su Bažnyčios socialiniu mokymu, nei su Seimo nario sąžinės laisvės principais, nei su didžiosios dalies TS-LKD rinkėjų lūkesčiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai eidami pareigas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą partijoje, dėl mano elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas Seime, vertinu kaip grubų LR Konstitucijos pažeidimą, siekiant riboti Seimo nario teises, o TS-LKD viduje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą, vengiant atviros diskusijos ir norint priversti partijos narius bijoti išsakyti savo nuomonę.

Stabdau savo narystę TS-LKD, manau, kad partijos vadovybės atstovų užimta pozicija šiuo ir kitais klausimais prieštarauja krikščioniškoms vertybėms, įtvirtintoms TS-LKD programoje. Tai nuoseklus siekis, išvengiant sąžiningų diskusijų, partijoje įtvirtinti liberalią pasaulėžiūrą.