Kai Vilniaus apygardos teismas nutarė, jog mergaitė lieka Lietuvoje, Kauno globos namai, atstovaujami direktoriaus pavaduotojo Gintaro Bagdžiūno, apskundė teismo sprendimą. 

Šiuo metu į Kauno savivaldybės globos namus grąžintą mergaitę globoti yra pasiryžęs Jungtinėje Karalystėje gyvenantis jos brolis Arūnas ir šeima iš Lietuvos. Ar galima sesers globą patikėti broliui, spręs Jungtinės Karalystės, kur šis gyvena su šeima ir augina savo vaiką darbuotojai. Lietuvių šeima rengia reikalingus dokumentus čia pat, Lietuvoje. Brolis yra minėjęs, kad neprieštaraus, jei seserį auginti bus patikėta šiai lietuvių šeimai.

Tuo tarpu, kol 9-metė ir vėl gyvena globos namuose, ją globojusi savanorė pabandė atnaujinti bendravimą su mergaite. Sausio pabaigoje moteris kreipėsi į globos namus, prašydama leisti ir vėl susitikinėti. Deja, atsakymas buvo neigiamas.

Kaip portalui DELFI paaiškino Kauno savivaldybės globos namų direktorė Elena Trimonienė, savanorė nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl jos prašymas negali būti patenkintas : „Mes buvome sudarę sutartį su piliete, o sutarties sąlygose buvo nurodyta, kad negali atskleisti ir perduoti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims per visą sutarties galiojimo laiką. Net ir pasibaigus sutarties galiojimui.“ Sutartis su savanore buvo nutraukta 2018 metų gruodžio mėnesį, kai spaudoje pasirodė pirmieji straipsniai apie mergaitę. 

Tačiau, kaip žinome, Kauno savivaldybės globos namai 9-metę leido ne tik lankyti, bet ir į Vilnių išsivežti šeimai iš Naujosios Zelandijos, kai dar nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo mergaitė būtų tapusi šių įdukra. Broliui su seserimi taip pat nepavyko pasimatyti, nes ji leido laiką su užsieniečių šeima. 

Dvigubi standartai? Rūpestis mergaite, kai gaunama finansinė nauda, ir atsisakymas leisti jai bendrauti su žmonėmis, kuriuos ši pažįsta, yra prisirišusi (savanorės dukra ir globos namuose gyvenanti mergaitė - draugiškai bendravę vienmetės)? Kas iš tiesų vyksta Lietuvoje ir kaip atsižvelgiama į vaiko interesus?