Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius, politekonomas Povilas Gylys savo feisbuko paskyroje komentuoja šią situacija:

„GEROS PERSPEKTYVOS VAIKŲ NACIONALIZAVIMO VAJUI. 

Trečdalis Lietuvos gyventojų patiria energetinį skurdą. Paprastai kalbant, žiemą šąla. Tose šeimose gali būti vaikų. Todėl vaikų tarnyboms atsiveria naujos galimybės. Jos dabar turi gerą progą išplėsti savo veiklą - atiminėti vaikus iš negalinčių savo būsto tinkamai apšildyti tėvų. Tai tik vienas iš absurdo teatro elementų. Neteisingas turto paskirstymas sukelia skurdą , dėl kurio kenčia šeimos. O iš kitos pusės, valstybės institucijos dėl to kaltina tik tėvus ir atiminėja iš jų vaikus. Nors dėl to kalta ir sistema.

Vis daugiau žmonių įtaria, kad vaikai pradžioj NACIONALIZUOJAMI,TAMPA VALSTYBĖS NUOSAVYBE, o po to jais PREKIAUJAMA kaip pasauliniu mastu paklausia preke.. Klausimas L. Kukuraičiui - ar tai gali būti tiesa?“

Primename, kad vienas iš punktų, nustatant II grėsmės lygį gali būti susijęs ir su netinkamomis gyvenimo sąlygomis (publikuota čia): 

„Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, o tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų atsisako net minimalių pokyčių (kalbama apie tiesioginį pavojų, ne numanomą).“

Beje, paminėtina, kad „II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys.“ Akivaizdu, kad šąlantis būstas jau yra grėsmė vaikui iki 3 metų, ir galimai to pakanka, kad vaikas būtų paimtas iš šeimos, jei tėvai neišgali užtikrinti pokyčių. O skurdas yra ta priežastis, kuri ir neleidžia būsto šildyti tiek, kad mažam vaikui ten būtų šilta ir saugu. Užburtas ratas, kurį sukuria skurdas, o ne tėvystės įgūdžių stoka.
Kuo skurstančioms šeimoms gali ir ar nori padėti VTĮAT?