°C
      2019 10 21 Pirmadienis

      Geriausia priemonė kovoti su klimato kaita – miškas

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2019-06-15 08:00:00

      Paskutini IPCC pranešimas nevynioja žodžių į vatą: mes turime veikti dabar, kad vyktų pokyčiai ir užkirstume kelią katastrofai tuo atveju, jei vidutinė Žemės oro temperatūra pakiltų 2◦C. Klimato kaita jau paveikė milijonus žmonių, gyvenančių neturtingose kaimo vietovėse, kurių pragyvenimo šaltinis – žemdirbystė. Ekstremalios oro sąlygos (uraganai, potvyniai, sausros ir t.t) indikuoja, kad kaita vyksta.

      Iki šiol advokatai ir politikai stengėsi mažinti iškastinio kuro naudojimą, pasitelkdami tam tikras technologijas arba įvesdami įstatymus, pavyzdžiui, anglies mokestis. Jų siūlymai, žinoma, yra būtini tam, kad mažintume taršą anglies dioksidu, nes 71proc. taršos sukuria vos 100 iškastinio kuro kompanijų. Dėl to su iškastiniu kuru susijusios taršos mažinimas yra svarbi nacionalinių susirinkimų tema.

      Tačiau didžiulis dėmesys iškastiniam kurui užgožė veiksmingiausią ir pigiausią anglies dioksido sulaikymo technologiją: miškus. Moksliniai tyrinėjimai patvirtina, kad miškai bei kiti „natūralūs sprendimo būdai“ yra gyvybiškai svarbūs, norint sustabdyti klimato kaitą, nes geba sugerti ir izoliuoti anglies dioksidą. Manoma, jog natūralūs sprendimo būdai gali padėti pasiekti 37proc. numatyto rezultato, nepaisant to, kad šios priemonėms yra skiriami vos 2,5proc. pinigų, skirtų kovai su klimato kaita.

      Miškai geba kaupti anglies dioksidą paprasčiausiai augdami. Vienas medis vidutiniškai gali sukaupti apie 22 kilogramus anglies dioksido. Atliktas tyrimas parodė, kad sveikas miškas gali sukaupti tiek anglies dioksido, kiek jo į aplinką išleidžia tokios šalys kaip Peru ar Kolumbija.

      Dėl šios priežasties įstatymų leidėjai bei verslo lyderiai turi imtis priemonių ir drausti miškų naikinimus, skatinti laisvų Žemės plotų apsodinimą bei saugoti jau egzistuojančius miškus. Saugomi, sveiki miškai ne tik užtikrina klimato stabilumą, bet ir prisotina orą deguonimi, filtruoja vandenį, paliko bioįvairovę. Visi pasaulio žmonės priklauso nuo miškų, kurie valo orą, vandenį, gamina deguonį, teikia vaistų sudedamąsias medžiagas, o 1,6 milijardams Žemės gyventojų miškas gali išgelbėti gyvybę.

      Deja, šiuo metu vyksta miškų kirtimo krizė, kurios varomoji jėga – agrokultūra, kurianti daug išteklių naudojančią produkciją, nepaisant pasirašytų susitarimų dėl miškų naikinimo. Didėjant anglies dioksido išskyrimui, nebepakanka senų priemonių, tad būtina veikti ir kuo skubiau tam, kad  išvengtume blogiausių klimato kaitos padarinių.

      Dabar pats metas didinti miškų išsaugojimo finansavimą bei atkreipti visų dėmesį. Tokiu būdu mes atkreipsime dėmesį ir  į kitas opias problemas. Pavyzdžiui, didėjantis medžių skaičius gali identifikuoti maisto saugumo problemą tam tikrose vietovėse. Medžiai gali padidinti ūkių našumą ir aprūpinti ūkininkus riešutais vaisiais ar mediena. Manoma, kad iki 2050 metų, padidinus daugiasluoksnės agrarinės miškininkystės finansavimą, būtų galima surinkti iki 9,28 gigatonos anglies dioksido ir sutaupyti 709,8 mlrd. JAV dolerių. Daugiasluoksnė agrarinė miškininkystė gali būti puiki alternatyva ten, kur gamybinius laukus turėtų keisti medžiai.

      O mažiau išsivysčiusiose vietose, kaimo vietovėse – ypač tropikuose - miškotvarkos programos galėtų padėti išvengti skurdo. Pavyzdžiui, Peteno regione, Gvatemaloje prieš keturiolika metų pradėta miškotvarkos programa, kur žmonės patys prižiūri miškų teritorijas, lėmė, kad ten miškai beveik išvis nenyksta, kai tuo tarpu gretimose vietovėse užfiksuotas 12proc. nykimas. Šios bendruomenės sukūrė verslus, susijusius su miškininkyste, kurie padidino regiono ekonomiką, todėl buvo galima atidaryti vietines mokyklas bei sveikatos paslaugos centrus. Iš jų sėkmės turėtų mokytis gretimi regionai, kur miškų nykimo greitis yra 20 kartų didesnis.

      Galiausiai, kraštovaizdžio atkūrimas garantuoja investicijų grąžą, nes gerės ekosistemų funkcijomis bei anglies sekvestracija ir saugojimas. Pasak „International Union for Conservation of Nature“ atkurtas landšaftas gali sukaupti iki 1,7 gigatonos anglies dioksido kiekvienais metais.  Atkūrimo projektas taip pat gali teigiami paveikti ir žmonių sistemas – atkurti miškai teikia atnaujintą išteklių bazę bei naujas ekonomines galimybes.

      Jau yra įvykdyta nemažai gerų darbų šioje sferoje. Prie Bonn iššūkio, kurį paskelbė pasaulio lyderiai, siekdami atkurti 150 mln. hektarų suniokotų kraštovaizdžių iki 2020 metų, jau prisijungė 56 šalys. Daugelis vyriausybių ir grupių pasižadėjo iki 2020 metų sumažinti miškų nykimą pusiau. Ir kaip pavyzdį pateikė viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą: Ganos ir Dramblio Kaulo kranto iniciatyva „the Cocoa and Forests“ pasiryžo užkirsti kelią miškų naikinimui dėl kakavos auginimo.

      Atėjo laikas imtis konkrečių veiksmų tam, kad klimatas nesikeistų drastiškai. Pasaulio lyderiai turi progą pakeist esamą situaciją, jei tik investuos daugiau lėšų į patvirtintus, natūralius sprendimo būdus. Sodinti daugiau medžių. Atkurti daugiau suniokotų plotų. Kurti tvaresnę miškininkystę. Vengti miškų niokojimo, laikantis žemdirbystės taisyklių ir auginant sertifikuotus augalus. 

      Skaityti komentarus