Tas senelis buvo kaimo siela - poetas, rašytojas, pasakorius.
Mergaitė tyliai jam pasakė, kad labai nori gerti. Senelis ištraukė iš kišenės pinigų. Galima buvo suprasti, kad tai buvo paskutiniai jo pinigėliai.
Jis buvo vargingai gyvenantis kaimo žmogus, labai protingas, bet ne detektyvus ir politinius straipsnius jis rašė, todėl ir buvo neturtingas.
Jis kūrė paprastas, šiltas eiles.

Senelis išsiėmė iš kišenės popierinį penkių eurų pinigėlį, dar keletą centų ir padavė anūkei: "Nubėk, nusipirk kažkokios Kolos, ar kokių skanių sulčių, dar saldainių nusipirk, - tarė senelis, - ir būtinai ledų. Bėk, Gabyte, nusipirk sau atsigerti. O senelis Tavęs palauks ir su teta pasikalbės".
Mergaitė labai greitai sugrįžo. Kažkaip nepastebimai. Rami buvo ta mergytė, tyli, gera.
Rankutėje ji laikė mažą buteliuką paprasčiausio vandens.
Daugiau anūkė nenusipirko nieko. O kitoje rankelėje ji laikė suspaudus pinigėlius - grąžą, kuri liko nuo vandenuko.
Senelis paklausė: - Gabyte, kodėl Tu sau daugiau nieko nenusipirkai?

Mergaitė atsakė:
- Seneli, taigi aš tik vandenuko noriu. Aš tik gert užsimaniau. O pinigai Tau gi reikalingi. Man reikia tik vandenuko, - ir apkabinusi seneliuką prisiglaudė.
Kai mergaitė atsigėrė ir nubėgo žaisti, senelis kaimynei tarė:
- Ji visada taip. Ji tokia yra.
Tai yra MEILĖ.

Tas, kuris Tave myli, nieko Tau negaili.
O Tu stengiesi nieko neprašyti pas tą, kurį myli. Kad nieko per daug nepaimtum, kad jo nenuskriaustum.
Atvirkščiai, tam, kurį myli, norisi atiduoti viską.
Meilė - tai noras atiduoti. Viską, ką turi geriausio.
Maistą, daiktus, pinigus, energiją, sugebėjimus, dėmesį, jausmus, laiką.
Kai myli - viską norisi atiduoti.

O tas, kuris myli, stengiasi nieko neimti. Arba imti tik tai, kas būtiniausia.
Kai norisi gerti tik vandenį. Tik vandenį.
O paskui, atiduoti tai, ką turi geriausio - apkabinimus ir šilumą.
Pasidalinti šiluma - yra Meilė.
O kas nori tik imti ir gaili duoti, tas - nelabai ir myli

Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį minfo.lt neatsako.