Meilė - tai artumas. Su svajone, su brangiu žmogumi, su savimi.

Meilė - tai noras dalintis. Muzika, kuri skamba, kvepiančiu pyragu, paskutiniu gurkšniu vandens, supančiu pasauliu, kuris yra nepakartojamas ir tikras.

Meilė - tai slapta vieta širdyje, kurioje saugu ir gera.

Meilė - tai "labas rytas” ir "labanakt", tai - šypsena, išgirdus mielą balsą.

Tai noras ir galimybė stabtelėti tą akimirką, kai pagreitintu režimu tau reikia atlikti darbus už 10 metų, tą akimirką, kai tavo smegenys turi įsisavinti išmaniąsias šimtmečio naujoves per dieną, kai suvoki: viskas - aš turiu sustoti. Tada padėti gali meilė ir tik ji. Nes ji žmogų supranta, gerbia ir saugo.

Ir tai yra vienintelis būdas neišnykti iš šios šėlstančios planetos. Vienintelė galimybė išlikti.

Žemei seniai nereikalingi nobeliai. Žemei reikalingas nuoširdus gerumas, meilės mokslas, sveikas protas, tikroji kūryba, gili pagarba.

Ir paprastas supratimas, kad paprastas žmogus neturi būti nepaprastas.

Šiam suvokimui dabar - pats tinkamiausias metas.

Pats reikalingiausias momentas. Pats gražiausias gyvenimas.

Gyvenkite, mylėkite, kurkite. Nesvarbu ką: dainą, eilėraštį, paveikslą ar gerą nuotaiką.

Kol žemėje gyvena tie, kuriuos mylite, - pasaulis yra gražus!

O gražu jame viskas: saulėlydžiai, nepaklota tavo lova, katino murkimas, platus vandenynas, rytinis kavos gurkšnelis, draugų juokas, vaiko šypsena, be progos
padovanotos gėlės, atsitiktinis komplimentas, krintanti snaigė… ištikima meilė, "laikas" Feisbuke.

Ir dar daug kas. Svarbiausia, kad į visas šias mažas "smulkmenas" laiku atkreiptume dėmesį.

Tame ir yra gyvenimo prasmė.