Tai vienas didžiausių raumenų mūsų kūne ir jis išsidėstęs toje kūno vietoje, kur mes kaupiame stresą ar kitas traumas, kurios gali lemti mūsų nuotaiką ar požiūrį į gyvenimą. Taigi, kaip būtų galima atsikratyti blogos savijautos?

Jei reiktų apibūdinti du priešingus jausmus, kuriuos jaučia žmonės, tai būtų MEILĖ ir BAIMĖ. Meilė skatina augti, o baimė jį stabdo. – mokslų daktaras Bruce Lipton

Stresas ir manipuliacija

Baimė lengvina manipuliacijos procesą. Reklamos agentai ir politikai išmoko pelnytis iš šio biologinio žmogaus aspekto. Deja, jūsų greitas gyvenimo ritmas sujungtas su mažu fiziniu aktyvumu „infekuoja“ kūnus, sukeldami stresą, kuris pasireiškia nepagrįstomis baimėmis ir nerimu.

Seniausia smegenų dalis, dar vadinama driežo smegenimis, - smegenų kamienas, kuris padeda įgyvendinti primityvius norus ir išgyventi pavojingas situacijas, įsijungus tokioms emocijoms kaip agresija ar baimė – mokslų daktaras Joseph Troncale.

Kur susikaupia daugiausia streso?

Paprastai jis kaupiasi didžiausiame kūno raumenyje – juosmeniniame. Šis raumuo tęsiasi nuo juosmeninės kūno dalies, per mūsų klubus iki šlaunų viršutinės dalies. Jis reikalingas kūno pusiausvyrai išlaikyti ir kovoti pavojaus atveju. Kiekvieną kartą, kai mus kas nors išgąsdina (tikra ar įsivaizduojama grėsmė), pavyzdžiui, gyvūnas, einantis per kelią, kol mes vairuojame ar smurtinė scena filme, smegenys siunčia signalus mūsų kūnui, kuris išskiria epinefriną (adrenaliną).

Raumuo, kuris yra atsako į grėsmę epicentre – juosmeninis raumuo. Kai mes nepaklūstame signalams, šie streso hormonai lieka nepanaudot ir yra kaupiami kūne. Tai gali sukeli daug sveikatos problemų, įskaitant nemigą, susilpnėjusią imuninę sistemą, nerimą, valgymo sutrikimus, depresiją bei gyvenimą pastovioje baimėje.

Kadangi šis raumuo yra taip glaudžiai susiję su tokiomis primityviomis fizinėmis bei emocinėmis reakcijomis, todėl pastovus šio raumens įsitempimas signalizuoja, kad kūnui gresia pavojus, skiriamas adrenalinas ir išbalansuojama imuninė sistema. Didėjantis sąmoningumas apie šią problemą gali padėt suvokti kūno siunčiamus signalus ir skatinti ieškoti vidinės ramybės.

Terapinis būdas

Kadangi stresas kaupiasi nesąmoningai, kūno gydimas tai procesas, kuris turėtų vykti sąmoningai. Nėra vienintelio būdo, kuris veikia, tam reikia pakeisti gyvenimo būdą ir kasdien praktikuotis. Kranioskaralinė terapija yra be galo naudinga, nes tai padeda išmokti, kaip atsipalaiduoti ir pakliūti į parasimpatinę būseną, kuri atpalaiduoja nervų sistemą. Šis švelnus būdas padeda mums augti ir pašalina sukauptą stresą.

Dirbti su juosmeniniu raumeniu nereiškia, jog reikia kontroliuoti raumenį, tačiau būtina didinti sąmoningumą ir laiku pagauti kūno siunčiamus signalus. Tai priverčia daryti sąmoningus pasirinkimus ir žinoti, kas vyksta mūsų viduje. - Liz Koch, knygos „The Psoas Book“ autorė

Joga ir asmeninės treniruotės

Geriausias gydytojas jau gyvena jumyse. Nėra pakaitalo gydymui, kuris visapusiškai padeda, papildo ir atpalaiduoja. Yra daugybė jogos pozų, kurios gali padėti atsikratyti streso, nerimo ir baimės, susikaupusios raumenyje. Joga šį raumenį vadina „sielos raumeniu“, todėl pagrindinis tikslas – koncentruotis į asmens visapusišką gerovę.

Jei kasdien skirsite tiek pat laiko juosmeninio raumens mankštinimui, kiek skyrėte šio teksto skaitymui, jūs pajusite skirtumą. Pirmiausia, jūsų judesiai taps laisvesni, bet, svarbiausia, jūs atsikratysite baimių ir nerimo. Tai priklauso nuo jūsų sąmoningo pasirinkimo gyventi pasitikėjimo ir meilės apsuptyje, o ne baimės bei nerimo, o tai reikalauja tam tikrų veiksmų. Viskas prasideda jūsų viduje!