Kad ir kiek pasipiktinimo ir agresijos išsakytume savo žodžiais, valdžia vis tiek nepakels pensijų, kaimynai ir toliau triukšmaus, o moterys niekada nepaliks į alkoholį įnikusių vyrų. Bet vis tiek daugeliui žmonių norisi kritikuoti ir smerkti. Ar įmanoma to atsikratyti? Kaip nustoti teisti žmones, kurie nepatinka? Pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl taip darome, nes reikia gydyti ne simptomus, o priežastis.

Kodėl mes teisiame ir smerkiame kitus žmones?

Priežastys yra kelios, ir dažniausiai suveikia kelios iš jų vienu metu. Labiausiai paplitusios yra šios (iškart įspėjame, jos nėra labai malonios):

Žema savivertė. Apskritai tai yra vienintelė priežastis, nes visa kita, vienaip ar kitaip, kyla iš žemos savivertės. Juodindamas kitus žmogus tarsi automatiškai sako: „Bet aš pats esu geresnis. Aš to nedarau. Man viskas gerai“. Taip pašnekovui parodome savo reikšmę. Juk daug lengviau įrodyti, kad esi kažko vertas, kai apkalbi ar teisi kitą, nei pačiam padaryti kažką gero ir naudingo.

Noras manipuliuoti. Kodėl mes ką nors kaltiname? Kad jis jaustųsi kaltas. Juk tas, kuris jaučiasi kaltas, gal norės pasitaisyti ir elgsis taip, kaip jūs sakote.

Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų. Yra toks anekdotą. Sėdi draugų grupė, ir staiga vienas klausia: „Vaikinai, kaži kieno kojinės dvokia?" Visi susižvalgo, o tada kažkas sako: „Taigi tavo!“ O kiti jam: „Ššš! Jo negali smirdėti, nes jis paklausė! " Taip kaltinant kitus labai lengva paslėpti savo klaidas.

Noras palaikyti pokalbį. Kai pokalbio metu atsiranda nejaukios tylos akimirka, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra skųstis. Bent jau dėl oro. Juk nepasitenkinimas ir apkalbos yra neišsemiamas pokalbių temų šaltinis.

Kitų kopijavimas. Šis punktas labiau susijęs su vaikyste. Galbūt jaunystėje matėte, kaip tėvai ar seneliai apkalba  kitus.

Savo menkumo suvokimas, lyginant su apkalbamais. Rusų rašytojas Levas Tolstojus kartą pastebėjo: „Geriausių žmonių reikia ieškoti tarp tų, kuriuos pasaulis smerkia“.

Puikybė yra pagrindinė smerkimo priežastis

Smerkimas visada eina koja kojon su puikybe (o ne pasididžiavimu!). Atkreipkite dėmesį, kad puikybė yra arogancija, pasikėlimas, savanaudiškumas, noras visada būti teisiu, pagyrų troškulys. Tuo tarpu pasididžiavimas yra savigarba ir savo vertės jautimas. Tai reiškia, kad puikybė yra nukreipta į kitus žmones, o pasididžiavimas - į save.

Jei leidžiate sau priekaištauti kitiems, tuomet save iškeliate aukščiau. Atkreipkite dėmesį, kad jums net į galvą neateina smerkti tų, kuriuos gerbiate. Ir kokiu pagrindu nusprendėte, kad jūsų nuomonė yra vienintelė teisinga? Vien todėl, kad jus apsėdusi puikybė. Ji yra dirbtinai aukštos, tačiau iš tikrųjų - žemos savivertės išraiška.

Todėl į klausimą „Kaip išmokti neteisti žmonių?" atsakymas bus toks - „išauginti“ pasididžiavimą iš puikybės. Reikia persijunkti iš savo aplinkos į save.

Kokios smerkimo pasekmės?

Noras pasmerkti pirmiausia paveiks jus. Tikimybė, kad politikas, artimas draugas ar erzinantis kolega jus išgirs, yra artima nuliui. O štai jūs:

Nusivilsite žmonėmis. „Ei, tarp mano draugų nėra bendraminčių, jie manęs neklauso, nesutinka su tuo, ką sakau... Dėl tokio kitų elgesio pykstu ant viso pasaulio.“

Prarasite autoritetą kitų akyse. Taip, toks paradoksas. Atrodo, kad padarėte viską, kad jus gerbtų, tačiau jie nori jus pastatyti į vietą. Be to, iš kur jūsų pašnekovai turės garantiją, kad nepradėsite jų apkalbinėti, kaip dabar darote su kuo nors kitu?

Bendraudami su žmonėmis jausite vidinę įtampą ir reguliariai įsivelsite į konfliktus. Tik pažiūrėkite į nuolat konfliktuojančias moteris, užaugusias sovietmečiu, kur kitų veiksmų kontrolė buvo laikoma norma. Ar norite būti kaip jos?

Tikimės, kad dabar jūs ne tik norėsite žinoti, kaip nustoti teisti žmones ir juos apkalbėti, bet ir įsiklausysite į žemiau pateikiamus patarimus. 

Patarimai, kaip nustoti teisti ir smerkti žmones

Tarkim, jums kažkoks žmogus nepatiko. Jūs teisiate jį mintyse, o po to apkalbate su savo draugais, giminaičiais. Skiriate kažkokio žmogaus aptarimui brangų laiką, kurio ir taip daug neturite. Kam? Ar šis žmogus toks svarbus? Svarbesnis už jus?

Tas kažkas galbūt net nežino apie jūsų egzistavimą. Klausykite, tai juokinga! Tai pamirškite jį įsidėmėkite patarimą: pasirūpinkite savimi. Juk jų, kitų yra milijardai, o jūs esate vienas / vienas, ir kitų tikrai nepakeisite, o save galite!

Užsiregistruokite į kalbos kursus, išbandykite savo jėgas sporte, išmokite megzti ar siuvinėti, imkitės jogos. Kai pradėsite džiaugtis pasiektu rezultatu, pamatysite, kad tapote geresnis, o kartu ir kitų smerkimas išnyks, nes, greičiausiai, smerkiate juos tik tam, kad nesmerktumėte savęs.

Taip pat išbandykite šiuos pratimus:

1. Padėkokite kažkam bent 3 kartus per dieną.
2. Kasdien įsivardinkite, kas gero jums nutiko, raskite bent penkias tokias situacijas. Net jei tai yra paprastas dalykas: išvirėte skanią sriubą, laiku atlikote pavestą darbą, padėjote mamai, kt.
3. Atidžiai klausykitės kalbėtojo, gilinkitės į jo mintis. Pabandykite suprasti, ką kitas nori pasakyti, o ne tik girdėti tariamus žodžius! Suprasite, kodėl jis taip galvoja, elgiasi ir nebekils noras teisti.
4. Ar norėtumėte ką nors pasmerkti? Pagalvokite apie tai, kad nežinote, kas motyvuoja šį žmogų. Pavyzdžiui, kolega po darbo atsisako eiti į kavinę ne todėl, kad yra pasikėlęs ir nedraugiškas, o todėl, kad skuba grįžti namo pas savo šeimą ar dirbti.
5. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite žmones, kuriuos dėl kažko smerkiate. Toliau rašykite, kodėl tai darote. Dabar parašykite, kas juose yra gero. Kiekvieną kartą, kai matote šiuos žmones, mintyse pasakykite, už ką juos vertinate.

Ir, žinoma, nustokite apkalbėti! Valdykite save. Neklausykite kitų apkalbų. Tai jus veikia taip pat neigiamai kaip ir tą, kuris apkalba, nes tampate apkalbų bendrininku. Iš pradžių gal nebus paprasta, bet kuo ilgiau praktikuositės, tuo taps lengviau. O tuo pačiu - visai kitomis spalvomis nusidažys jūsų kasdienybė ir bendravimas.