°C
      2019 05 24 Penktadienis

      Klaidos, gadinančios moters gyvenimą

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Audra Maksvytienė​ | sakubona.lt​​
      2019-03-10 19:00:00

      Amerikietė psichologė Laura Shlesinger veda radijo laidą, į kurią skambinantys žmonės klausia jos patarimų. Ištyrusi skambinusių moterų problemas, Laura savo mintis ir įspūdžius surašė ant popieriaus. Taip gimė „Dešimt kvailų klaidų, kuriomis moterys pačios gadina savo gyvenimus“.

      Nežiūrėkite į save vyrų akimis

      Pirmoji klaida. Kvailas prieraišumas. Liūdna, tačiau dar ir dabar moteris yra vertinama pagal tai, „turi ji ką nors ar ne“. Vyriškį, suprantama. Ir nelaimėlės į save ir savo vaidmenį gyvenime žiūri tik per santykių su priešinga lytimi prizmę. O jau kokio lygmens tas atstovas, dažnai ir nebeturi reikšmės. Kaip tai yra neteisinga! Ir kaip neteisingai daro tos, kurios gyvena su alkoholiku, tironu, pavyduoliu, gyvu priekaištu, narkomanu, kurie išduoda, meluoja, elgiasi įžūliai ar abejingai. Dažnai moterys vedamos baimės, kad nepavyks rasti kito vyro, išteka už pirmo pasitaikiusio – vien tam, kad įrodytų visuomenei savo pilnavertiškumą.

      Patarimas. Ne, tai – ne pilnavertiškumas. Tos, kurioms esą „nepasisekė“ su vyru ar meilėje, iš tiesų pačios prie to prisidėjo. Kelkite savo savivertę, nesižeminkite gyvendamos nevertinguose santykiuose ir santuokose. Mes turime išmokti iš vyrų drąsos, atkaklumo ir pasitikėjimo savimi.

      Mes – ne Pelenės

      Antroji klaida. Kvailas asistavimas. Milijonai pelenių visame pasaulyje liūdnai žiūri pro purviną savo kamaros langelį, o princo kaip nėra, taip nėra. Tik siaubingai simpatiškas juodbruvas sodininkas rauna kelmus kaimynų sodelyje...

      • Jeigu jums trūksta patvirtinimo, kad elgiatės teisingai.
      • Jei esate linkusi dėkoti kiekvienam, atkreipusiam į jus savo dėmesį.
      • Jei tenkinatės tuo, ką jums siūlo, o ne renkatės tai, kas tinka jums.
      • Jei sutikus vyrą jūsų vidus klykia „Valio, aš jau nebe viena!“ - greičiausiai, jūs pasirenkate neteisingą sprendimą.

      Susiejanti savo gyvenimą su žmogumi tik tam, kad pabėgtų nuo vienatvės moteris pabėga tik nuo realybės. Ir problema ne ta, kad ji per daug tikisi iš savo išrinktojo. Problema ta, kad ji nieko nebesitiki iš savęs. Nemanykite, kad vyrai yra tokie buki ir nejautrūs, kad nesugebėtų pastebėti, kada jums reikalingas būtent jis, o kada jūs tiesiog desperatiškai bandote užmegzti santykius. Ir nenustebkite, jei jie ims galvoti, kad buvo išnaudojami, tarnavo tik tvarsčiu jūsų žaizdoms perrišti, liemene ašaroms išlieti ir žaibolaidžiu jus vis ištinkančioms isterijoms. Vyrai ateina į mūsų gyvenimą, kad jame dalyvautų, o ne jį pakeistų savimi.

      Patarimas. Pati rinkitės, su kuo bendrauti – nelaukite, kol kas nors pasirinks jus. Neimkite visko, kas pasitaiko jūsų kelyje. Jei reikia, išgyvenkite vienatvės skausmus, juos palengvindama įvairiausiais pomėgiais, vakarėliais su draugais, - tiek kiek reikės, kol sutiksite savęs vertą vyrą.

      Nebučiuokite varlės

      Trečioji klaida. Kvailas atsidavimas. Jei moteris ant kiekvieno kampo kartoja „Aš jį myliu!“, greičiausiai ji visiems meluoja. Ir sau taip pat. Tos moterys nenori pripažinti akivaizdžiai pralaimėjusios. Dažnai jos su dėkingumu (!) toleruoja tokį elgesį su savimi, kokio nei vienas vyriškis neišlaikytų ir penkių minučių.  Keista, tačiau daugeliui moterų meilė yra kažkas už proto ribų (būtent tokį elgesio modelį mums primeta pasakos, kuriose gražuolės pamilsta pabaisas ir, užsimerkusios ir nekvėpuodamos rankioja blusas iš jų tankių gaurų). O jūs atkreipėte dėmesį į tai, kokie pasibjaurėtinai dvigubi yra visuomenės standartai? Moterys sutinka nematyti plinkančių galvų, pampstančių nuo alaus pilvų, ištampytų marškinėlių ir per trumpų kelnių... Tuo tarpu bet kuris vyras, dalindamasis įspūdžiais apie naują pažįstamą, be skrupulų mes: „Gal ji ir nieko, bet kojos storos“. Kodėl mes su tuo taikomės ir nesirenkame pačios, nevertiname vyrų kritiškai, viską iš eilės pridengdamos Meile? Nes taip ir neįgavome pasitikėjimo savimi.

      Kiekvienam pasakodama, kaip labai „aš jį myliu“, jūs tyliai sau galvojate:

      • Niekada nesurasiu kito tokio, kuris mane pakęs.
      • Nenoriu likti viena.
      • Geriau toks, nei jokio.
      • Šitas geresnis, nei buvęs.
      • Man jau 19 (29, 39, 49, 59).
      • Abejoju, ar rasiu geresnį.
      • Kartais būna visai neblogai.
      • Bet kokiu atveju neturiu kitos išeities.
      • Jaučiu, kad esu jam reikalinga.
      • Bijau nežinomybės.
      • Viskas ne taip blogai, kaip kitiems atrodo.
      • O kur rasiu tokį, su kuriuo bus lengva ir gera?

      Patarimas. Atminkite – jei bučiuosite varlę, ji nebūtinai pavirs princu. Burnoje liks šlykštus prieskonis, galvoje – bjaurūs prisiminimai. Nepainiokite jausmų, kuriuos kelia gražūs santykiai, jūsų fantazijos, skaitytų knygų pažadai ir seksas su meile. Emocijos iškreipia realybę; vertindamos vyrus, remkitės ne jais, o išmintimi. O tikros meilės nebus tol, kol neišmoksite mylėti savęs. Tad pirmyn! Jūs verta to, kas geriausia.

      Apie tai nekalbama

      Ketvirtoji klaida. Kvaila aistra. Akivaizdu – vyrai ir moterys mato seksą skirtingai. Moterys žiūri į jį pernelyg romantiškai, mano, kad „paprasti judesiai“ uždeda vyrui tam tikrus įpareigojimus, mano, kad aukojasi ir dažnai prašo atsakomųjų aukų.  Visame, kas liečia šią santykių pusę, galioja taisyklė geriau užtempti, nei paskubėti. Leiskite „obuoliui prinokti“, suspėkite įvertinti galimas šio žingsnio pasekmes. Artumas ir lytiniai santykiai – labai skirtingi dalykai. Artumas – kai su draugu galite kalbėti apie viską. Todėl niekada nedarykite to, apie ką vėliau negalėsite su juo pasikalbėti.

      Patarimas. Nesvarbu, kiek jums metų, seksas negali būti jūsų ir jūsų santykių vertės matas. Skubaus sekso pasekmės tokios, kad imsite save smerkti, pulsite į dar gilesnę neviltį ir dar siaubingesnę vienatvę.

       

      O katinas vis vien maiše

      Penktoji klaida. Kvailas su-gyvenimas. Šimtus kartų kiekviena iš mūsų girdėjo nuomonę, kad „iki vestuvių verta tiesiog pagyventi susimetus, kad geriau vienas kitą pažintumėte“, antraip susituokus gali gauti „katiną maiše“. Tačiau „katinas“ vis tiek ten. Statistika rodo, kad gerokai dažniau išsiskiria būtent tos poros, kurios drauge apsigyveno dar iki santuokos ! Atsakymas slypi priežastyje, kodėl moteris sutinka gyventi drauge nesusituokus. Tai – tam tikra kapituliacija: vyras bijo „oficialios“ atsakomybės, ir ji ryžtasi jam nusileisti. Moteris apsigyvena drauge ne tam, kad „pažiūrėtų, koks jis yra iš tikrųjų“, o tam, kad suteiktų santykiams stabilumo, jį išlaikytų.  Tuo tarpu, kai jis galvoja; „Pažiūrėsiu, ar bua man gerai kasdien, diena po dienos“, ji tikina: „Reikia būti labai dėmesinga, kad tik jam būtų gerai kasdien, diena po dienos“. Aišku, kad toks nusistatymas galios trumpą laiką, juk abi mintys – utopiškos.

      Patarimas: kad vyras jus gerbtų, niekada nenuleiskite savo reikalavimų kartelės. Jei jis negali pakilti iki jums reikiamo lygio, geriau su juo išsiskirkite.

       

      Į ką jūs įsivėlėte? 

      Šeštoji klaida. Kvaili lūkesčiai. Pagalvokite pačios, ar jūs su visais jūsų meteliais lengvai pasiduodate perauklėjamos? Tai va, jie taip pat. Susiruošusios prie altoriaus nesitikėkite, kad jūs sugebėsite jį paversti kažkokiu kitokiu, labiau tinkančiu, patogesniu. Tad kiekvieną mintį „aš jį pakeisiu“ verta pakeisti į „į ką aš veliuosi?“. Dažnai pasitaiko, kad jūsų išrinktojo savybės, kurios jums taip patiko , vėliau kelia pasibjaurėjimą. Visa paslaptis tame, kad mes nesąmoningai ieškome išrinktajame savo tėvo bruožų, norime iš naujo išgyventi traumuojančias praeities patirtis arba apsiginti nuo kadaise mums sukelto skausmo. O išrinktasis, pasirodo, vis tiek kitoks! Ir tada jūs imate jo tyliai nekęsti – nors iš tikrųjų nekenčiate savęs.

      Patarimas. Jei susituokėte, kad išsigydytumėte vaikiškas traumas, pasistenkite geriau kuo greičiau išsiskirti. Neįmanoma peržaisti praeities. Jei jūs ištekėjote ir nekenčiate savo vyro, tikrojo neapykantos šaltinio ieškokite pirmiausia savyje. Kol nerasite savo kančių priežasties, taip ir tekėsite, nekęsite ir manysite, kad visi vyrai – niekingi.

      Taisyklingai naudokite kūną

      Septintoji klaida. Kvailas sumanymas. Ne meilė. Ne „toji gyvenimo akimirka“. Ne „visiems iš manęs reikia tik šito“. Ne įrodymas „ir aš taip galiu“. Ne „taip priversiu jį mane vesti“. Ne „o kas man belieka“… Ir jokia kita priežastis negali priversti jus gimdyti vaiką. Tai pateisinama vieninteliu atveju: jūs norite, turite sugebėjimų ir galimybių išauginti vaiką, suteikiant viską, ko jam reikia: meilę, saugumą ir materialinį gerbūvį.  Ir čia jokie jūsų poreikiai negalioja. Galioja tik vaiko poreikiai. Juk sąskaitas už jūsų problemas turės apmokėti jis. Ir didžiausia atsakomybė tenka moteriai. Taip, vyras taip pat atsakingas, tačiau jūsų kūnas priklauso tik jums.

      Patarimas. Gerai apgalvokite, kada ir nuo ko pastoti.

      Neleiskite skriausti vaikų

      Aštuntoji klaida. Lydinčiosios kvailybės. Siaubinga, kai moterys elgiasi tarsi jų motiniškas instinktas būtų išjungtas ar sulaužytas. Net gamtoje nieko nėra aršesnio už patelę, ginančią savo mažylius. O žmonės... Motinos leidžia mušti savo vaikus, atiduoda juos auklėti kitiems (kad nepaliktų vyras), leidžia su jais daryti siaubingus dalykus...

      Patarimas. Atminkite, kad vaikai jums neatleis, jei jų neapginsite. Neleiskite niekam kenkti jūsų vaikams ir neaukokite vaikų dėl menamų prieraišų.


      Nebijokite trypti kojomis

      Devintoji klaida. Kvailas bejėgiškumas. Mažos mergytės dažnai pyksta, kai kas nors klostosi ne pagal jas. Tačiau kur dingsta tas pyktis joms užaugus? Moterys įsižeidžia, verkia, kenčia, depresuoja tik todėl, kad bijo išleisti pyktį, bijo įskaudinti ir supykdyti kitus.  Depresija tėra pasyvus situacijos išgyvenimas, kai tuo tarpu aktyvus pykčio protrūkis išspręstų problemą ir nustatytų ribas, kurių peržengti skriaudikas neturi teisės. Užtenka slopinti pyktį ir grūsti jį į tolimiausias savo kūno kerteles (beje, įrodyta – tai sukelia ligas).

      Patarimas. Gyvenime pasitaiko skausmingų momentų, ir įveikti tą skausmą – kaina, kurią mokame už tai, kad vystytųsi mūsų charakteris. Jūs, kaip ir bet kuris kitas žmogus turite privilegiją, teisę ir galimybę būti asmenybe. Tai visiškai nereiškia, kad turite puldinėti kitus ir spardytis kanopomis. Tai reiškia, kad turite susibalansuoti ir jausti save visą. Nebūkite su tais, kurie jumis piktnaudžiauja.

       

      Sava pelkė ne geresnė 

      Dešimtoji klaida. Šventasis atleidimas. Tikriausiai visame pasaulyje nerasime kantresnių sutvėrimų, nei moterys. Jos gali atrasti milijonus pasiteisinimų, kad tik nenutrauktų santykių su jų nevertu vyru. Kaip dažnai mes galvojame, kad gimtoji pelkė vis tik geriau nei nežinoma pelkė. Ir sau kartojame: „jei išeisiu, būsiu nelaiminga“. Taip, galbūt ir taip. Tačiau bent jau turėsite galimybę susikurti laimę, kurios nė kvapo nėra „jūsų pelkėje“.

      Patarimas. Nustokite vadovautis principu „Kaip čia dabar man tai pakeisti, prie to neprisiliečiant“. Pažvelkite į savo vidų – ten tikrai yra narsos, nepriklausomybės ir iniciatyvos. Būkite realistės! Pasirinkimą turime visada!

      Moteriško žavesio paslaptis

      Yra žinoma, kad moterys juokiasi gerokai dažniau, nei vyrai. Ypač būdamos mišriose draugijose. Panašu, kad vyrai labiau mėgsta juokinti, nei juoktis, ir ši asimetrija pastebima dar vaikystėje. Kas jūsų klasėje visus juokindavo – greičiausiai berniukas? O gal būtent tai ir yra pagrindinė harmoningos sąjungos sukūrimo sąlyga?  Vokiečių psichologai stebėjo moterų reakcijas bendraujant su nepažįstamais vyrais, o vėliau apklausė abu pokalbio dalyvius. Pasirodo, kuo daugiau moteris juokiasi, tuo daugiau susidomėjimo ji jaučia pašnekovui. O ir vyrams maloniau bendrauti su kvatoklėmis. Sveikų harmoningų poros santykių rodiklis – moters juokas. Vyras gali juoktis, gali nesijuokti, tačiau jei šeimoje neskamba moters juokas – prasti popieriai.

      http://sakubona.lt, šaltinis: matrony.ru

      Skaityti komentarus