Todėl paimsiu ir išskirsiu kelių tipų veikėjus šiose susiklosčiusiose aplinkybėse:

- pirmieji iškart nusileidžia, nerizikuodami prarasti sukurto kūnui gerbuvio, komforto. Baimė, įsipareigojimai bankams, nerimas dėl savo ir artimųjų kūno ateities nepasiūlo kito varianto - todėl steriliai padaroma viskas kaip reikia, kiek reikia, kad kūnas galėtų laisvai ir nevaržomai gyventi. Vieniems sprendimas paklusti pasiteisins, kitiems ne;

- antrieji kategoriškai nesutinka su primetamais kūno laisvės suvaržymais. Jie kovos. Vieni dalį kovos, kiti pusę, treti eis iki galo, į tikslą - išsaugoti kūno gerbuvį, laisvę daryti su juo, ką nori. Kuo kova fanatiškesnė, tuo jų kūnai jausis vis labiau spaudžiami, todėl kova už kūno išlikimą taps arši, nevaldoma. Fanatiška kova už kūno gerbuvį, galiausiai atims iš kovojančiojo kūno gerbuvį ir komfortą. Tai apsivalymas, kuris gali atvesti į platesnį suvokimą, jog yra ne tik kūnas, bet ir Siela, Sielos laisvė;

Pirmieji su antraisiais konfliktuoja, nes yra pagrindiniai konkurentai kovoje už kūno laisvę. Ir vargu ar kuris pranašesnis.

- tretieji irgi nesutinka, tačiau jų kova paremta kūrybiniais sprendimais. Tai daugiau žaidimo žaidimas. Šiek tiek dalykų išmanymo, ankstesnis įdirbis leidžia būti žaidimo žaidėju, veikti gudriai, pamatuotai, rizikuoti, balansuoti. Jie gali leisti sau aukoti dalį kūniškos laisvės, komforto, gal net priimti kūno suvaržymus, nes ne viskas apie kūną ir jo laisvę. Kūno apribojimai dažniausiai nesusiję su Sielos laisvės apribojimu. Išdrįsiu pasakyt net taip - kūno laisvę propaguojantys ir ją ginantys, gali būti didžiausi savo Sielos įkalintojai, savo kūno vergai;

Tarp tų yra tie klastingieji, kurie maksimaliai pasinaudoja esama situacija ir įtvirtina save kūniškojo gyvenimo Evereste. Jie valdo neribotus išteklius, galią, įtaką.

- yra ir ketvirtieji. Tai tie neapsisprendę, lyg sukaustyti, nesugebantys pasirinkti, kaip geriau čia pasielgus, kad tik išsaugoti tą trapią kūnelio laisvę. Jie galiausiai padarys taip, kaip padarė dauguma, mat būti su ja - iš pažiūros saugiausias variantas kūnui;

- penktieji stebi iš šono. Jie gali nedalyvauti, neįsitraukti, o kaip tik - daryti darbus, kam pašaukti. Tam yra visos galimybės. Žaidime visai nebūtina dalyvauti, kad kurti gėrį visam kolektyvui ir daryti asmeninį, o drauge ir visuotinį pokytį. Jie suvokia, kad laisvė neatimama, nes ji viduje. Ji gali būt tik paties žmogaus įkalinama ar atiduodama.

- ir labai retas žvelgia į tas priežastis ir mato savo asmeninę atsakomybę, todėl dirba su savimi dar intensyviau, nieko nekaltindamas;

- yra tokių, kurie su atjauta stebi šį chaosą ir meldžiasi už žmoniją, kad ši priartėtų prie Dievo ir ištrūktų iš vartotojiškos iliuzijos.

Tad galima būtų išskirti du tipus - vieniems tai galimybė įsižmoginti, kitiems - išsižmoginti.

Ką noriu pasakyt?

Visada yra pasirinkimas.

Šis laikotarpis ne kas kita - o vertybių išsigryninimo metas. Ne #Galimybių_pasas, o galimybių metas.

O jei tai norime vadinti kova - tai kova su vidine tamsa.

Linkiu sau ir visiems pergalės.

Šaltinis