Mėgstu kartoti, kad gyvenime negalime būti tikri beveik dėl nieko, išskyrus tai, kad teks mokėti mokesčius, kada nors visi mirsime ir kad gyventi be streso bei skausmo – neįmanoma.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti niūru ir tarsi nepaliktų net menkiausio šviesos spindulio tunelio gale, pažvelgus į šią gyvenimo tiesą kitu kampu galima pajusti net savotišką palengvėjimą.
Jei tikrai žinote, kad stresas ir skausmas neišvengiami, nebepriimsite jų kaip pasaulio pabaigos. Priešingai – išmoksite dėkoti likimui už visa gera, ką jis siunčia, ir nuoširdžiai džiaugtis, kai juoda juosta praeina, o skausmas atsitraukia.
Trys proto spąstai, kurie vagia mūsų vidinę stiprybę
Gyvenimas – didžiausia dovana ir brangiausia, ką turime. Tačiau kaip elgtis su proto spąstais, kurie kelia nerimą ir stumia į depresiją? Ar įmanoma jų atsikratyti?
Pirmiausia reikia išmokti juos atpažinti, nes dažnai jie taip sumaniai maskuojasi, kad net nesuprantame, su kuo susiduriame.
1. Įstringame lyginime
Nuolat lyginame save su kitais – nesibaigiančiame išankstinių nuostatų ir jausmo, kad nesame pakankamai geri ar sėkmingi, žaidime. Tai nuodija mūsų gyvenimą, santykius ir vagia džiaugsmą.
Užuot didžiavęsi savo, net ir mažais, pasiekimais, susitelkiame į tai, kad kažkas pasiekė daugiau. Užuot nuoširdžiai pasidžiaugę draugu, imame pavydėti.
Kas mums trukdo siekti daugiau ir įgyvendinti svajones? Tik mes patys.
Visi ribojimai gyvena tik mūsų galvoje.
2. Įstringame kaltinimuose
Kai vėl kas nors nepavyksta (taip nutinka net sėkmingiausiems žmonėms), vietoj analizės imame kaltinti kitus. Taip tik pabloginame situaciją, nes prarandame gebėjimą pasimokyti iš klaidų ir augti.
3. Įstringame nerime
Nerimas – natūralus mūsų smegenų apsauginis mechanizmas, padėjęs protėviams išgyventi. Tačiau šiandien mūsų smegenys vis dar kuria blogiausius scenarijus, stiprindamos katastrofos laukimą.
Iš tiesų gyvenime būna sunkių momentų – visiems, tik skirtingu metu. Kad išsilaisvintume iš proto spąstų, turime pripažinti šią tiesą, mylėti save ir rūpintis savimi, padėdami sau išgyventi nesėkmes.
Nelyginti. Nekaltinti. Nuolat nesijaudinti.
Viskas yra taip, kaip yra. Kol kas – taip. Bet taip bus ne visada.
Kartokite šiuos žodžius kaip mantrą – ir paversite neigiamas emocijas stiprybės šaltiniu.
Kitą kartą pastebėję vieną iš šių proto spąstų, sustokite. Pasakykite sau:
„Tai laikinas jausmas, bet jis dabar čia. Kaip galiu jį panaudoti savo naudai?“
Per artimiausias dienas pabandykite stebėti šiuos proto spąstus. Nustebsite, kaip dažnai jie pasirodo. Dabar jau mokate juos atpažinti – tad drąsiai judėkite pirmyn.
Nebijokite. Neabejokite. Įspėtas – vadinasi, pasiruošęs.
Beje, visai gali būti, kad jūsų pavyzdys įkvėps ir kitus žmones. O tai reiškia, kad padarysite gerą darbą – padėsite jiems išvengti proto spąstų ir išmokti gyventi sąmoningai, džiaugiantis kiekviena brangia gyvenimo diena.
Skaityti komentarus