°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Rudolfo Šteinerio pratimai mąstymo, jausmų ir valios ugdymui

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2019-04-22 21:00:00

      Rudolfas Šteineris davė šešis paprastus pratimus mąstymo, jausmų ir valios ugdymui bei gryninimui. Jie vadinami pagrindiniais pratimais arba papildomais pratimais ((vokiečių kalba: Nebenübungen)), kadangi juos papildomai galima daryti medituojant. Net jei nenorite medituoti, šie pratimai yra naudingi. Jūs geriau pažinsite save, ir gyvenimas taps įdomesnis.

      Mąstymas, jausmai ir valia yra sielos sudedamosios dalys. Praktikuodami jas - pirmiausia atskirai (mąstymą, jausmus, valią), o vėliau derinant tarpusavyje - jūs vystote savo sielą. Štai kelios priežastys, dėl ko naudinga praktikuoti šiuos pratimus:

      • Medituojant mintys, emocijos ir norai tampa atsieti vieni nuo kitų ir gali vystytis skirtingomis kryptimis.
      • Taip pat ir įprastiniame gyvenime kartais galime pastebėti, kad mintys, emocijos ir norai tarpusavyje nesusiję. Jūs kažką jaučiate bei kažką galvojate, o tos mintys nesusiję su jausmais. Pavyzdžiui, galite jausti gailestį, bet galvoti: „Tai ne mano problema“. Arba jūs darote kažką, apie ką net nepagalvojote, ir kyla nepasitenkinimo jausmas. Pavyzdžiui, jūs žiūrite televizorių ir matote kaip kažkas valgo riešutus, tada einate į virtuvę, pasiimate keletą riešutų, suvalgote ir tik tada pagalvojate: „Kodėl aš valgau riešutus, ar aš jų norėjau?“ Šių pratimų pagalba jūs sustiprinsite jungtis tarp minčių, emocijų ir veiksmų.
      • Kartais galite pastebėti, kad mąstymas, jausmai ir veikla vyksta automatiškai, o kai kurios mintys, emocijos ir norai nėra tokie gražūs. Atlikdami pagrindinius pratimus, galite juos išgryninti.


      Šeši pagrindiniai pratimai

      1. Mąstymo kontrole siekiama kontroliuoti savo mintis.
      2. Valios kontrole siekiama kontroliuoti savo veiksmus.
      3. Pusiausvyra – jausmų pratimas - siekia įvardinti jūsų emocijas, susilpninti stipriąsias ir stiprinti silpnąsias bei jas balansuoti.
      4. Pozityvumo pratimo tikslas - matyti teigiamas puses neigiamuose ar bjauriuose dalykuose. Čia derinamas mąstymas su jausmais.
      5. Atviro mąstymo pratimo tikslas - būti atviram naujiems patyrimams. Šiame pratime derinami jausmai ir veikla.
      6. Šeštasis - vidinės harmonijos pratimas,kurio metu praktikuojami ankstesnieji, kad būtų sukurta harmonija tarp minčių, emocijų ir veiksmų.

      Pratimų tikslai:
      • Geriau suvokti, kaip jūs mąstote, jaučiatės ir elgiatės.
      • Sugebėti geriau kontroliuoti mintis, emocijas ir elgesį.
      • Aiškiau mąstyti, jausti ir veikti.
      • Tarpusavyje harmonizuoti mintis, emocijas ir veiksmus.

      Galite praktikuotis vieni arba grupėje. Praktikavimasis grupėje suteikia galimybę dalintis patirtimis, skatina praktikuotis ilgesnį laiką. Pratimai gali pasirodyti lengvai atliekami, bet nelengva juos daryti keturias savaites. Gali pasirodyti, kad kasdienis gyvenimas tiek daug reikalauja iš jūsų, kad jums neužtenka laiko pratimų darymui. Gali būti naudinga kiekvieną dieną užsirašinėti savo patirtis: kokį pratimą darėte ir kaip sekėsi.

      Nors R.Šteineris pasiūlė keletą pratybų trukmės variantų, paprastai rekomenduojama, kad visi pratimai būtų atliekami nuosekliai, minėta tvarka po keturias savaites. Praktikuojant po keturias savaites, įgyjami įgūdžiai virsta įpročiais, kurie persmelkia jūsų gyvybinį arba eterinį kūną.

      Kai pradedate daryti pratimą, pirmą savaitę būnate entuziastingas dėl užsiėmimo naujovės. Taigi, pirmiausia jus pastūmėja pats pratimas. Kažkur pirmąją ar antrąją savaitę naujumo sukeltas entuziazmas praeina, ir jūs turite tęsti pratimus patys - turite sukurti entuziazmą savo viduje. Tampa sunkiau atlikti pratimą, jums reikia daugiau pastangų, o tai taip pat sustiprina pratimo poveikį.

      Gali būti pakankamai veiksminga kiekvieną pratimą daryti po vieną savaitę, kas savaitę keičiant kitu. Eiliškumą galite rinktis savo nuožiūra, pagal galimybes bei susidomėjimą.

      Priimkite tai ką darote rimtai, bet ne per rimtai; tai neturėtų būti pareiga. Su humoru nueisite toliau!

      Mąstymo kontrolė

      Naudokite paprastą daiktą (pieštuką, rūbą, spaustuką, knygą ar kt.) ir galvokite apie jį penkias minutes per dieną. 

      Pasidėkite daiktą priešais save arba matykite vaizduotėje ir pirmą kartą balsu jį sau apibūdinkite. Taip pat galite įsivaizduoti, kad tai darote aklam žmogui. Naudokite visus savo pojūčius ir raskite tiek apibūdinimų, kiek tik galite per tas penkias minutes. Pakartokite tai kitą dieną - tikriausiai pastebėsite naujas detales. Po kurio laiko galite paklausti apie daiktą: „Ką aš galiu su juo daryti?“, „Kas tai yra?“, „Kodėl tokia forma?“, „Kokios kitos formos gali būti?“, „Kur jis pagamintas?"," Kaip aš tai gavau?","Kaip išgaunamos žaliavos jo gamybai?" ir t.t. Į kai kuriuos šių klausimų sugebėsite atsakyti savarankiškai, o kitiems atsakymo galima paieškoti žinynuose ar internete. Turėtumėte gebėti nustatyti, ar jūsų mintys apie tą daiktą teisingos, priešingu atveju jūsų mintys klaidžios, tačiau tikslas yra ne toks. Galite pakartoti tai, ką darėte prieš dieną, ir remtis savo ankstesnėmis mintimis. Po tam tikro laiko jūs būsite atsakęs į visus galimus klausimus, bet galite tęsti dar vieną ar dvi dienas, kol iš tikrųjų daugiau nekils naujų klausimų apie šį daiktą. Tuomet pasirinkite kitą daiktą ir su juo darykite pratimą iš naujo.

      Darant šį pratimą su laiku galite pastebėti, kad jūsų mąstymas tampa aiškesnis ir skvarbesnis, o jūsų nuovoka, koncentracija ir nešališkumas stiprėja. Taip pat auga jūsų susidomėjimas.

      Pratimo sudėtingumas tame, kad protas linkęs klajoti. Iššūkis - sugebėti išlaikyti dėmesį ties daiktu penkias minutes, nors protas labai lengvai nuklysta kitur, nes mąstymas dažnai vystosi nesąmoningomis asociacijomis ir veikia automatiškai. Pavyzdžiui, galvojate apie pieštuką ir netikėtai vaizduotėje pamatote savo močiutę su pieštuku rankoje, ji turi banguotąją papūgėlę, ir staiga pradedate galvoti apie šio paukščio čiulbėjimą. Nutraukite šias mintis, juk norite galvoti apie pieštuką. Kita kliūtis gali būti dėl to, kad jūs nežinosite atsakymų į klausimus. Gerai, kad šiais laikais juos lengva rasti internete. 

      Šis pratimas dar vadinamas proto valdymu. Anksčiau pateiktas pavyzdys rodo, kad dažnai mūsų mąstymas nėra kontroliuojamas. Mąstymas yra asociatyvus ir automatinis. Tikime, kad mes mąstome, bet mūsų mąstymas dažnai nesutelktas.

      Būtinai darykite pratimą kiekvieną dieną. Galima pasirinkti pastovų paros laiką. Geriau kai esate šviežia galva, žvalus, ne po vakarienės, o prieš arba po pusryčių, ar 8 val. vakare. Taip pat galite jį daryti laisvalaikiu, laukdami traukinio. Dviejų – trijų daiktų turėtų šiam pratimui užtekti.


      Valios kontrolė - Veikimas savo iniciatyva

      Atlikite paprastą betikslį veiksmą kiekvieną dieną pasirinktu laiku. 

      Jūs nusprendžiate keturias savaites kasdien pasirinktu laiku atlikti paprastą veiksmą. Šis veiksmas neturi konkrečios prasmės, jis yra naudingas tik kaip pratimas. Tai gali būti bet koks veiksmas, pavyzdžiui, patempti kairę ausį, išsitraukti nosinę ir vėl įsidėti atgal į kišenę, atrišti ir vėl užrišti batraištį, atraitoti vieną megztinio rankovę arba išleisti ir vėl pripūsti dviračio padangą. Pasirinkimas neribotas, tik iš anksto pagalvokite apie reikalingas priemones konkrečiu laiku.

      Pratimą galima daryti kiekvieną dieną tuo pačiu pastoviu laiku, arba, o tai sunkiau, galite kiekvieną dieną ryte pasirinkti laiką. 

      Šio pratimo sudėtingumas yra ne beprasmio veiksmo pasirinkime, bet daryti jį kiekvieną dieną nustatytu laiku. Dažnai prisiminsite jį valandą prieš nustatytą laiką, po to penkiolika minučių prieš, penkios minutės..., o po to nuskambės telefonas ar kas nors ką nors pasakys ir kitą kartą pratimą prisiminsite valandą vėliau.

      O jūs išties norėjote atlikti pratimą! Vis dėlto jūs buvote užimtas tuo, ko kiti norėjo iš jūsų, arba klajojote mintyse. Ir nors jūs jau pavėlavote atlikti pratimą laiku, vis tiek naudinga tai padaryti.

      Nusistatyti laiką svarbu dėl to, kad jums reikia išlaikyti dėmesį ir tuo pat metu save sukoncentruoti, iki kol ateis laikas. Tokiu būdu bus auginamas jūsų sąmoningumas tam, ko iš tikrųjų norite.

      Pratimas dar vadinamas veikimu savo iniciatyva. Tikslas – pradėti veikti savo valia, nukreipti ją, ugdyti tvirtumą.

      Daugelis, jei ne dauguma, veiksmų per dieną yra daromi, nes jie turi būti atlikti arba jie daromi dėl kitų žmonių. Nėra daug veiksmų, kuriuos mes darome tik dėl savęs. Šis pratimas yra įsipareigojimas sau pačiam daryti kažką dėl savęs. Tokio įsipareigojimo sunkiau laikytis nei įsipareigojimo kažkam kitam.

      Tam tikros sąlygos, padedančios sėkmingai atlikti pratimą:
      • Padeda tinkamo laiko pasirinkimas. Jei kiekvieną rytą atsibundate septintą, galite rinktis laiką netrukus po prabudimo. Jei kiekvieną dieną valgote šeštą valandą – dešimt minučių iki šeštos. Dažnai pastebėsite, kad esant nepastoviam dienos ritmui pratimą sudėtingiau atlikti. Pavyzdžiui, jums pavyks darbo dienomis, bet nebus taip lengva savaitgaliais. Tomis dienomis turėsite labiau pasistengti.
      • Ryte įsivaizduokite save atliekant pratimą toje vietoje ir tokiomis aplinkybėmis, kur tikėtina būsite nustatytu metu. Taigi, turite atlikto veiksmo vaizdą. Jei nuolat prisiminsite tą vaizdą, labiau tikėtina, kad jūsų pratimas bus sėkmingas.
      • Jei praktikuositės lengvai, su humoro jausmu, pratimą bus lengviau tęsti ir netgi jausitės laimingesnis, kuomet sėkmingai jį atliksite.
      • Jei pratimą atlikti per daug sudėtinga, prisiklijuokite priminimą ant sienos.

      Pusiausvyra - Jausmų pratimas

      Stebėkite savo jausmus, silpninkite stipriai reiškiamus ir stiprinkite silpnuosius.

      Šiam pratimui nereikia daikto ir atliekamas jis ne nustatytu metu, o visos dienos bėgyje. Kai kas nors jums nutinka, iš karto arba vėliau pastebėkite, ką tuo metu jaučiate.
      Jei pradėsite praktikuoti šį pratimą, pradžioje galite nepastebėti didelės jausmų įvairovės, tačiau per keturias savaites jų pastebėsite vis daugiau ir įvairesnių, tiek teigiamų, tiek neigiamų, tiek stipriai reiškiamų, tiek silpnai. Būtų naudinga patirtus jausmus dienos pabaigoje užsirašyti ir jų intensyvumą pažymėti skalėje jums patogiu būdu.

      Jausmai yra lyg oras. Jie tiesiog yra. Mes juos išgyvename, tačiau, skirtingai nei oras, jų išraiška priklauso nuo mūsų minčių. Pavyzdžiui, aš kažkam kažką pasakau. Jis išeina iš kambario ir durys užsidaro su trenksmu. Aš išsigąstu ir pajaučiu baimę. „Ar durų trenksmas buvo atsakas į mano žodžius? Ar aš jį įskaudinau?“ Bet ar ši mintis yra pagrįsta? Galbūt durys trenkėsi dėl skersvėjo. Kai žmogus grįžta ir šypsosi ar pasako, kad durys netyčia išslydo iš rankų, tuomet aš tikrai suprantu, kad mano mintys buvo klaidingos ir ateityje pamažu galėsiu pakeisti savo požiūrį į durų trenksmą. Kitą kartą toks įvykis galbūt mažiau mane paveiks ir galbūt reaguosiu neutraliau.

      Kitas pavyzdys. Kai mane gatvėje kažkas pastumia iš nugaros, aš supykstu, susierzinu arba išsigąstu. Ir kai pamatau, kad mane pastūmė aklasis, aš suvokiu, kad jis tai padarė netyčia. Galbūt ši mintis pakeis mano jausmus dėl šio įvykio ir aš galėsiu žengti dar vieną žingsnį į priekį svarstydamas toliau: „Kiti taip pat gali būti akli tam, kaip jie gali paveikti žmones. Toks yra jų neišmanymas ar nesugebėjimas numatyti, o tai veda į tai, kad jų elgesys su manimi gali iššaukti mano pyktį.“ Taip palaipsniui keičiantis mūsų požiūriui, keičiasi mūsų jausmai bei reakcijos. Gal jie daugiau nėra tokie stiprūs ir nebesitęsia tiek ilgai kaip anksčiau.

      Jums nepavyks kiekvieną kartą, bet reikia stengtis apriboti savo stiprias reakcijas būtent tuo metu, kai jas patiriate, ir taip pat puoselėti subtiliąsias. Kai vakare mintimis peržvelgsite savo dieną, jūs atrasite situacijas, kuriose galėjote tą padaryti, bet praleidote progą. Kitą rytą jūs tęsite pratimą su naujai atrastu suvokimu. 

      Ne visada lengva įvardinti jausmus. Yra tokių, kurie artimi vienas kitam, nors ir skiriasi, pavyzdžiui, laimingas ir linksmas, nerimaujantis ir bijantis, pykstantis ir nusiminęs. Neigiamus jausmus dažniausiai lengviau įvardinti nei teigiamus. Reikia atskirti tikrus jausmus nuo kvazi-jausmų, kurie paprastai prasideda „aš jaučiuosi“, pvz., priverstas, išnaudotas, mylimas, užpultas. Tikrieji jausmai paprastai prasideda „aš esu“, pvz. piktas, laimingas, liūdnas, nustebęs. Tai gali padėti sudaryti jausmų sąrašą. Organizacija „Bendravimo be smurto centras“ (Centre for Nonviolent Communication) pateikia sąrašą savo tinklapyje: https://www.cnvc.org/training/...


      Tikslai

      • Atpažinti ir įvardinti savo jausmus bei jų intensyvumą. Tam jūs turite stebėti kaip jaučiatės. Peržvelkite jausmų sąrašą bei jų intensyvumą vieną ar kelis kartus per dieną arba dienos pabaigoje. Naudokitės jausmais kaip instrumentais geresniam jus supančios aplinkos bei savęs suvokimui. Pastebėsite, kad kai kuriuos jausmus jaučiate dažnai. Taip pat pastebėsite, kad kai kuriuos jaučiate stipriai, o kai kurie silpniau išsivystę, sunkiau atpažįstami ir retai išreiškiami arba neišreiškiami.
      • Suvokti, kaip jūsų mintys veikia jūsų jausmus. Kuo arčiau jūs sugebėsite prisiartinti prie įvykių ir juos stebėti, tuo mažiau jausmai jus stebins.
      • Sukurti jausmų harmoniją, juos subalansuoti. Kontroliuoti ir susilpninti audringas reakcijas bei sustiprinti subtiliąsias ir silpnąsias emocijas, kad įsivyrautų pusiausvyra. Nėra tikslo paneigti jausmus, tikslas - sumažinti audringą reakciją, kad būtų galima pajausti kitas subtilesnes emocijas. Tuomet jūs prisiimate atsakomybę už savo jausmus, o ne atvirkščiai. Jūs neturėtumėte slopinti pykčio, tik nevalingus keiksmus.

      Rezultatai

      "Jūs nesate jūsų jausmai, jūs tik jaučiate juos". Jūs tampate jautresni jausmams ir patiriate juos tolygiau. Atsiranda pusiausvyra ir jausmų suvokimas. Sugebate įvardinti savo jausmus, jie priklauso jums ir yra jūsų dalis. Stebėdami juos jūs sukuriate tam tikrą atstumą tarp savęs ir savo jausmų. Daugiau jie jūsų „nenuneša“. Jūs lengviau kontroliuojate save ir savo reakcijas. Jūs sugebate išlaikyti savitvardą.

      Pozityvumas 

      Visuomet stenkitės įžvelgti teigiamas neigiamų dalykų puses.

      Daugelyje situacijų, su kuriomis susiduriate, gana aiškiai matote neigiamus ir negražius aspektus. Šio pratimo tikslas yra visada pamatyti ir teigiamas puses, neatsiribojant nuo neigiamų. Kai kažkas yra negerai, galite tame įžvelgti ir kažką teigiamo. Visame kame visada yra užslėpta kažkas gražaus ar gero. Pratimas neturėtų vesti prie nekritiškumo ir neaiškaus „viskas yra gėris ir grožis“ arba negatyvumo neigimo.

      Pratimas remiasi ankstesniais pratimais. Tai naujas žingsnis derinant mintis ir jausmus. Norėdami pamatyti teigiamą ar gerą negatyvume, turite įveikti savo reakcijas, nuomones ir prietarus. Vis įdomesnės atrodo aplinkybės. Šiame pratime gali būti naudingi tokie klausimai, kaip „Ką tai man sako?“, „Ko galiu iš to pasimokyti?“, „Kodėl vėl kartojasi?“ Atliekant šią praktiką labai naudingos yra apžvalgos, vertinimai ir pan.: pavyzdžiui, pastebėję kažką neigiamo visada nurodykite ir teigiamą. Ir jei kritikuojate, tegul tai būna tik tobulėjimo pradžia.

      Šiame pratime yra du aspektai:

      • Priėmimo stiprinimas. Negalima leisti, kad negatyvumas ar bjaurėjimasis blaškytų jus ieškant teigiamų dalykų. Stiprinkite susidomėjimą ieškodami pliusų.
      • Ieškodami pozityvumo tampate nepriklausomas nuo savo jausmų. Reikia nuslopinti neigiamus jausmus, kad jie netrukdytų toliau stebėti.

      Atlikdami šį pratimą ir po jo vis dar matysite neigiamus dalykus, bet stenkitės ir toliau rasti kažką teigiamo. Kartais pasiseks tik po kelių dienų ar net metų, kai žvelgsite į praeities įvykius. Kuo daugiau praktikuositės, daugiau situacijų stebėsite iš įvairių pusių, tuo geriau gebėsite stabdyti savo subjektyvius vertinimus, tapsite atviresni ir įžvelgsite giliau. Taip pratimas didina toleranciją. Galų gale, nebelieka beveik nieko, kas neturėtų savyje pozityvumo.

      Sunkumai

      • Jūs taip įsitraukęs į negatyvumą arba negatyvumas taip išsikerojęs, kad jums nepavyksta priartėti prie pozityvumo.
      • Galite nesugebėti atsiriboti nuo kritiškumo, nes polinkis teisti vystėsi metų metais ir jūs jau priimate tai kaip įsišaknijusį faktą.
      • Pamiršite paieškoti teigiamų pusių einamu momentu. Tokiu atveju grįžkite prie buvusio momento ir paieškokite vėliau.

      Atviras mąstymas - Būkite atviri naujoms patirtims

      Visada būkite atviri naujiems patyrimams ir nepamirškite, kad nauja patirtis gali būti visiškai priešinga senajai.

      Daug kartų esate vaikščioję po mišką, daug kartų važiavę dviračiu į mokyklą ar į darbą. Viskas jau žinoma. Ir staiga pastebite, kaip šviesos srautas ypatingai sklinda pro medžių lają ar pievoje žolė kokios ypatingos spalvos. Ar staiga įkvepiate nežinomą aromatą. Tai, kad pastebėjote kažką naujo, jus atpalaiduoja ir padaro laimingu, o laimė ir atsipalaidavimas atsispindi jūsų kūne: jūs šypsotės, viduje kyla laisvės pojūtis, kvėpavimas tampa laisvesnis, norisi vaikščioti ar važiuoti toliau. Jūs susidomite, iš kur ta įvairovė, ir suprantate, kad anksčiau buvote ne toks pastabus, kad jūs buvote paskendęs savyje. Pastebite ankstesnę savo atskirtį. Tai yra stebuklas ir nuostabu tai, ką suvokėte, jūs atvėrėte savo sielą pasauliui. Tapote atviri, o tam reikėjo kitokio požiūrio į pasaulį, daugiau pastabumo, atidumo aplinkai, naujo žvilgsnio į įprastus dalykus.

      Šio pratimo tikslas yra skatinti atvirą požiūrį į aplinką. Kuo daugiau žinių ir įgūdžių turite, tuo sunkiau būti nešališku, tuo mažiau esate atviri naujiems įspūdžiams. Jumyse yra daug jau susiformavusių nuostatų, požiūrių, įpročių ir jūs turite daug mąstymo ir veikimo modelių. Sustabarėjęs protas gali daryti išvadas, pavyzdžiui, kažkas yra toks arba anoks ir jūs manote, kad taip išliks amžinai. Galite nepastebėti pasikeitimų. Įpročiai sąlygoja jūsų reakciją į tam tikrus įvykius ir daro išvadas apie tam tikrus žmones. 

      Norėdami praktikuoti atvirą mastymą, turite atverti savo jausmus, potyrius ir susilaikyti nuo išankstinių nuostatų. Norite pamatyti pasaulį naujomis akimis ir tapti atviru naujiems įspūdžiams. Bandote atsiverti naujiems patyrimams. Atrandate dalykų, kurių anksčiau nepastebėjote. Atidumui sustiprėjus vidinis pasaulis prasiplės. Nereikia neigti anksčiau įgytų žinių, priešingai, turėtumėte remtis jomis ir praturtinti savo vidinį pasaulį.

      Praktikuodami išlikite smalsumo bei susidomėjimo būsenoje. Tai padeda pamatyti naujai, nustebti: visada yra naujų atradimų. Kartu su jais kyla naujų klausimų.

      Šis pratimas yra mąstymo ir valios derinys. Mąstymas turi būti atviras naujiems pastebėjimams, seni įsitikinimai paleisti, įvykiams reikia leisti kalbėti patiems už save. Valia naudojama laikytis susidomėjimo pozicijoje, į viską įsitraukti su pasitikėjimu, darant prielaidą, kad kiekvieną dieną jūs galite keisti ir atrasti kažką naujo.

      Vidinė harmonija - Balanso kūrimas

      Praktikuokite anksčiau apibūdintus penkis pratimus tiek atskirai, tiek apjungdami tarpusavyje pagal poreikį taip, kad atsirastų harmonija tarp minčių, jausmų ir valios.

      Anksčiau apibūdinti penki pratimai buvo nukreipti į atskirą sielos savybių ugdymą: minčių ir norų kontrolę, pagarbą meilės ir liūdesio jausmų pusiausvyrai, pozityvumą vertinant tiek pasaulį, tiek atvirą mąstymą gyvenime. Šis pratimas skirtas užtikrinti šių savybių darną.

      Kai kurie žmonės labiau linksta į mąstymą, kiti geriau išvystę jausmų sritį, o kiti gyvena įsitraukę į veiklą. Praktikuojant penkis pratimus kartu ir pagal poreikį bus sukurta harmonija tarp trijų sielos gebėjimų. Galite kurį laiką praktikuotis pratimus deriniais, bet taip pat galite pasirinkti konkretų pratimą, kurio jums reikia tam tikrame gyvenimo etape.

      Galbūt po kurio laiko atrodys, kad jums jau per daug praktikų. Tada gali padėti mintis, kad tas, kas praktikuoja - mokosi ir auga, o kas to nedaro - ne. Pratimai atliekami lengviau, nes pradžioje praktikavote juos atskirai; galite juos daryti palaipsniui plėsdami. Jau sukaupėte patirties, įgijote įgūdžių ir sutelkėte jėgas, tai padės lengviau tęsti darbą. Jau tapote dėmesingesni savo sielai, sumažinote silpnybes, išplėtėte ribas ir jau reaguojate harmoningiau nei anksčiau. Atlikdami šį pratimą, jūs toliau ugdysitės.

      Kai kažkada jau būsite įvaldęs visus pratimus, kurį laiką galite nutraukti praktikavę ir vėliau pradėti vėl arba daryti pratimus, kurie sunkiau sekėsi. Tokiu būdu pagrindiniai pratimai gali padėti tobulinti save nuolat.

      Šaltinis

      Skaityti komentarus

      https://mobileslot.Evenweb.com/ 2024 19 03 05:06

      Hmm it appears like your site ate my first comment (it was extremedly long) so I guess I'll just sum it up what I submitted and say, I'm thoroughly enjoying your blog. I as well am an aspiring blog blogger but I'm still new to the whole thing. Do you have any tips for rookie blog writers? I'd definitely apppreciate it.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai