Juk kritikuojama būtent dėl to, kad kažkieno veiksmai prisidėjo prie mūsų būklės blogėjimo. O savo kritikos dėka mes norėtume būsenos pagerėjimo. Ar kritika paremta pykčiu ir nusivylimu yra naudinga? Ne, nes tie, kam agresyvi kritika skirta, jos klausyti nenori. Kritiką išgirsti geba tiktai subrendę ir ramybę patiriantys individai.

Bet daugelis nesutiks. Juk tai Jie išparduoda tautos turtą vadindami tai liberalizavimu. Jie šluojasi pelną kaltindami karą pabrangusiomis kainomis. Jie nuolat įvedinėja vis griežtesnę kontrolę, naujų apribojimų ir daugiau mokestinės naštos. Ar jie neturėtų už tai atsakyti? Taip, visi kas nusidėjo gaus savo bausmę. Kodėl galvoji, kad tu budelis? Galbūt tai jie tave baudžia už tai kaip gyvenai. Už tai, kiek melavai, kiek gamtos suniokojai ir kiek taršos nesustabdei. Kiek patyčių stebėjai tylint ir kiek gyvūnų nužudei. Kiek piktų ketinimų nusiuntei kaimynei. Kiek savanaudiškų tikslų siekei pamirštant apie šalia esančius. Bet čia tiesiog filosofija - skirta tiems, kas save nori tobulinti. Grįžkim prie politikos - skirta tiems, kas nori, kad kiti už juos sukurtų gerovę.

Pagal politinę pakraipą kiekvienam savo problemų priežastis. Vienam vatnikas, kitam konservas. Vienam antivaksis - kitam edukuotas. Visi, kas nepriima šio momento galios - surandą, ką apkaltinti. Tuo pat metu pripažinkime, kad dalis gerovės priklauso nuo valdžios. Nes būtent jai delegavome savo finansus ir pasirinkimo teisę. Mes turim teisę į lengvesnį gyvenimą, o tautos išrinkti lyderiai - valdantieji - už tai atsako. Faktas, kad mes girdime tiek daug nepasitenkinimo valstybės būkle - rodo, kad lyderiai nesusitvarko su savo užduotimi. Užtikrinti piliečių gerbūvį. 

Prasti lyderiai visuomet vengia atsakomybės. O tai, kad dabar gyvename valdomi mažvaikių vyriausybės yra mūsų pačių atsakomybė. Atsakomybė tautos, kuri neužaugino pagarbos vertų lyderių. Tad neterškit savo lūpų vadindami juos niekinančiai. Darykime veiksmus, kurie mūsų mažose karalystėse sukuria tvarką ir teisingumą. Yra ką sutvarkyti savo erdvėje prieš koneveikiant vadovus. Kambarys švarus, maistas sveikas, kūnas prižiūrėtas, pokalbis malonus, šeima darni, bendradarbiai sugyvena, gatvė sutvarkyta, kaimynai bendradarbiauja, darbas atliktas kokybiškai. Yra ką veikti savo sode prieš paskiriant valandų valandas vardinant nevykėlių klaidas. Galbūt, kai pakankamai laiko skirsime savo sodui, ateis laikas, kai užaugs lyderių karta, gebanti vesti tautą, o ne tiesiog ją melžti vis didėjančiais mokesčiais. Ar pagarbos vertų vedlių bus, ir kada - priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Ką mes sau leidžiam savo veikloje? Ar esam sąžiningi? Ar duodam tiek, kiek imam? Ar taisom savo klaidas? Tvarkant savo elgesį mes kuriam ateities valstybę.

Mes turim kalbėti apie tai, kas mums rūpi. Tačiau prašau jūsų, išlaikykim gebėjimą emociškai atsiriboti nuo pastovaus smerkimo. Kritikuokim ką tik norim. Tačiau neleiskim sau paskęsti nuodinguose žodžiuose. Kad ir koks nusidėjęs žmogus bebūtų, jei apie jį kalbame išgyvendami negatyvias emocijas - šis žmogus laimėjo. Jis sugebėjo mus pakeisti. Dabar ir mes funkcionuojame žemame lygyje. Pasaulyje egzistuos ir pelkės ir sąvartynai. Neleiskite jų vaizdui atimti iš jūsų gebėjimą matyti oazes ir gėlynus. Dažnai sutelkdami visą dėmesį į tai, kas atrodo blogai, prarandame gebėjimą matyti tai, kas tobula. Tavyje taip pat yra tobulumas. Jį ir plėtok. Galbūt kažkas jį pamatęs, pasuks link doresnio kelio.

Šaltinis