Tokiais atvejais net teisingos ir aukščiausios žinios gali stipriai sustabdyti žmogaus brandą.

Ryškiausias to pavyzdys yra Advaita Vedanta. Iš sanskrito vertus reiškia mokslo apie nedualią visatos prigimtį pabaiga. Tai aukščiausio lygio meistrų pokalbiai apie pasaulio ir sąmonės prigimtį. Šie raštai žymi vedų, puranų, upanišadų, tantrų ir kitų išminties lobynų pabaigą. Jie priveda prie taško kuriame supranti, kad visa egzistencija yra tobula, tu esi dievo išraiška, visata yra vieninga ir egzistuoja būtent didžiausių kraštutinumų glėbyje. Advaita vedanta vainikuoja daugiametes ieškotojo pastangas suprasti visatos dėsnius, savo vietą šioje ralybėje ir atkurti gyvą ryšį su ta visuma kurią religijos vadina dievu.

Advaita vedanta tai vyšnaitė ant torto. Paskutinis taškas žmogaus evoliucijos kelyje. Po darbo su savimi, po askezių, po atsidavimo ir maldų, po disciplinos ir tarnystės, po edukacijos ir nepriekaištingos sąmonės deimanto glūdinimo tu supranti, kad viskas yra tobula. Ir net už ašarų ir skausmo matai švytėjimą kuris sako, kad tai kas vyksta yra būtina salyga, kad viskas egzistuotų. Nebelieka kaltės, nebėra nepatogumų, dingo priekaištai ir trūkumo jausmas. Liko tik amžinybė persmelkta šviesos takais kurių kiekvienas veda tave į rojų.

Tai yra reali patirtis kuri įvyksta, kai žmogaus organizmas yra išugdytas, kad atlaikyti aukšto intensyvumo patirtį. Nervų sistema ir smegenys tampa išlaisvinančių žinių laidininkais. Bet šios žinios dažniausiai yra priimamos tiktai minčių ir intelekto, o ne gyvos patirties lygmenyje. Ir ten gimsta dvasiniai pančiai. Dogma, tradicijų nuvertėjimas ir išpuikėliškas mąstymas kuris dar neišlipus iš vystyklų jau leidžia galvoti, kad esi žinių pabaigoje vien dėl to, kad perskaitei Lao Tzu, Ramana Maharshi ir Joga Vashishta.

Sako tau nereikia nieko savyje keisti, žiūrėk, gyvūnai nieko nekeičia ir jiems gerai. Mango medis nebando tapti obuoliu. Visi yra tai kas jie yra.

- Morka neturi pasirinkimo ar nupjauti kopūstui kotą.

Vilkas nedepresuoja ant fotelio, dėl to kad kailis negražus ir nesvarsto apie savižudybę. Nes gyvūnai gyvena iš instinktų. O mūsų smegenys turi laisvą valią. Kuri gali būti suklaidinta traumatinių patirčių, klaidingų įsitikinimų, žemos savivertės ir žalingų įpročiu. Be abejo galima gyventi, kaip daržovei ir augti tik kai lyja, arba galima prisiimti savo žmogiškumą ir išlįsti iš ten kur smirda.

Sako, kad tau nereikia mokytojų nes gyvenimas yra mokytojas.

-Aišku gyvenimas yra mokytojas ir jis mokina mus per viską kas vyksta jo eigoje. Ir per atsitiktinumus ir per praradimus, ir taip pat per žmones kurie atlieka mokytojo funkciją. Teiginys, kad reikia mokintis ne iš mokytojų o tik iš gyvenimo prieštarauja pats sau, nes ir mokytojai yra gyvenimo dalis.

Sako su tavimi viskas gerai nieko nekeisk - kaip dangus būna apsiniaukęs, o būna giedras ir jam nereikia nieko keisti.

-Nelabai suprantu kaip galima lyginti inertišką išgaravusių molekulių judėjimą su žmogaus smegenimis kurios gali pasirinkti ar nugyventi pagiežingą gyvenimą ar panaudoti, kiekvieną savo dieną savo svajonių išpildymui. Kas pripildo meilės, šilumos, sukuria autentišką ryšį ir padeda džiaugtis kiekviena akimirka. Net nieko nesirinkti ir plaukti pasroviui tai pasirinkimis kuris neišlavintą sąmonė priveda prie alkoholizmo, bankroto, bereikšmio bąstymosi ir bent kokio džiaugsmo praradimo.

Žmonės nebūkim daržovės. Ir neleiskim sau suklysti galvodami, kad jau pasiekėm žinių pabaigą. Taip kiekviename mūsų yra dieviškas pradas ir mes nedalomos visatos vertinga dalis. Visa visata telpa mūsų sąmonės erdvėje ir ši žemė tai rojus. Tačiau, kad tai būtų ne žodžiai o gyva patirtis tam reikia ir atitinkamų veiksmų, jausminių įpročių bei gebėjimo nesiristi o skleisti savyje tūnančią šviesą. Tai yra mistinė patirtis ir tai kiekvienos sielos kelionės pabaiga. Visi ten pateks, kai kurie per tūkstančius praradimų ir kovų, o kiti per nusilenkimą šventai visatos prigimčiai.

Galime gyventi instinktais. Daryti tik tai kas vyksta savaime. Tik tai tai kas patogu ir malonu. Arba galime su nuolankumu ir žinių troškimu eiti meistriškumo keliu.