Senovės mokslininkas universalas, Leonardas da Vinci, panašu, galėjo padaryti beveik bet ką, prie ko pridėdavo savo rankas - nuo skulptūros meno iki naujų išradimų kūrimo. Anot naujo tyrimo, menininkui tapyti šedevrus padėjo akių liga.
Renesanco epochoje gyvenęs da Vinci, nutapęs vienus garsiausių paveikslų visame pasaulyje, kaip ,,Paskutinė vakarienė", ,,Mona Liza", ,,Išminčių pagarbinimas", turbūt sirgo praeinančių žvairumu. Praeinantis žvairumas - tai pasikartojantis židininis neurologinis simptomas, kai kartais viena ar abi akys nukrypsta į šoną, išorės link.
Ši teorija kyla iš vaizdo neuromokslų profesoriaus Christopher W Tyler, dirbančio Londono miesto universitete. Tyrimo metu profesorius analizavo patvritintus da Vinci darbus: skulptūras, paveikslus ir piešinius,
Tyrimą profesorius publikavo recenzuotame Oftalmologijos žurnale ,,Jama". Anot tyrėjo, Da Vinci, turbūt, turėjo 2-D regėjimą abiejose akyse, dėl praeinančio žvairumo. Manoma, kad ši liga galėjo dailininkui padėti ištobulinti 3-D objektų tapybą.
Meno pasaulyje, Da Vinci ne pirmasis, kuriam akių liga padėjo tapyti. Danų tapytojas Rembrandt taip pat buvo žvairas. Monet, nutapęs šedevrus kaip Le Jardin de l'artiste à Giverny, taip pat ilgą laiką skundėsi regos problemomis. Vėliau jam buvo diagnozuota katarakta.
Skaityti komentarus