Neoficialaus vizito į Lietuvą atvykęs 83-ejų Nobelio taikos premijos laureatas spaudos konferencijoje su žurnalistais buvo lengvai familiarus ir ypatingai paprastas. „Aš visada save laikiau vienu paprastu žmogumi tarp 7 milijardų žmonių“, – jau pokalbio pradžioje plačiai besišypsodamas ir šelmiškai kikendamas atskleidė jis.

Švietimas neatsiejamas nuo emocinio lavinimo

Atsakydamas į klausimą, kaip turėtų būti organizuojamas šiuolaikinis švietimas, Dalai Lama prisipažino, kad švietimas yra jo pagrindinis įsipareigojimas. Tibeto dvasinis lyderis teigė, kad visi 7 milijardai pasaulyje gyvenančių žmonių nori tų pačių dalykų: gyventi laimingai ir išvengti kančios. Tačiau visada atsiranda problemų kelėjų. Kai kurie jų vaikystėje patyrė meilę, šypsenas ir kitas atramines vertybes, tačiau su laiku šios emocijos prigeso. Todėl šiuolaikinė švietimo sistema privalo daugiau dėmesio skirti emocijų lavinimui:

„Mokslininkai pripažįsta, kad nuolatinė baimė, įtarinėjimas, pyktis griauna mūsų imuninę sistemą. Savo protu, emocijomis ir kūnu mes visi esame vienodi. Į švietimą turėtų būti įtrauktas mokslas apie savo „vidinį aš“, – teigė Dalai Lama.

Taip pat Tibeto dvasinis lyderis pabrėžė, kad emociškai jautresni, gailestingi žmonės, mokslininkų teigimu, yra laimingesni ir fiziškai sveikesni už kitus.

Laisvė – bendra žmonijos siekiamybė

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga, dvasinis lyderis sakė, kad labai džiaugiasi dėl visos lietuvių tautos:

„Jūs kovojote ištisus šimtmečius ir dabar pasiekėte pagrindinę žmogaus teisę, laisvę, mėgaukitės tuo. Kiekviena maža tauta gali atlikti reikšmingą indėlį, skatindama atjautą ir žmoniškumą. Šis šimtmetis turėtų būti atjautos, o ne ginklų šimtmetis, ne per didelio varžymosi arba jėgos demonstravimo šimtmetis. Manau, visa tai yra atgyvenę“, – pabrėžė Tibeto dvasinis lyderis, pridurdamas, kad būtent laisvė tūkstančius metų yra bendra žmonijos siekiamybė.

Trumpai pristatęs Tibeto padėtį ir net atradęs abiejų tautų laisvės siekio panašumų, dvasinis lyderis giliai į politiką nesivėlė – prisipažino, kad 2001-aisiais jis atsisakė politinių atsakomybių, o 2011-aisiais galutinai atsistatydino ir šiuo metu jis yra visiškai atsidavęs žmogiškųjų vertybių puoselėjimui ir švietimui.

„Be laisvės žmogaus intelektas negali būti pilnai išnaudojamas, todėl laisvė yra labai svarbi“, – pridūrė Nobelio taikos premijos laureatas.

Siūlo grįžti prie pamatinių vertybių

Anot Dalai Lamos, vakarietiškas pasaulis yra labai materialistiškas. Todėl europiečiai ir amerikiečiai turėtų kreipti daugiau dėmesio į pamatines žmogiškąsias vertybes.

Mes neturėtume elgtis kaip uodai. Turėtume būti socialūs gyvūnai, spinduliuojantys laimę ir šypseną. Šiandien pasaulyje yra per daug materializmo, todėl atėjo laikas susikoncentruoti į mūsų vertybes, nesvarbu, religija tiki jomis ar ne. Aš niekada nekalbu apie kitą gyvenimą ar ateitį, turėtume būti laimingi šiame mūsų gyvenime.

Nobelio taikos premijos laureatas taip pat daug kalbėjo apie draugus ir meilę, kuri yra visa ko pagrindas, brolystę, seserystę, būtinybę stabdyti nesantaiką, visų pirma, pradedant nuo savęs. Anot Dalai Lamos, pirmoji pamoka yra atjauta. Todėl priešas yra geriausias mokytojas.

Pasak svečio, šiuolaikinės edukacinės sistemos iš esmės paremtos materializmu, todėl moderniose švietimo sistemose pasigenda „emocijų higienos“ bei vidinio pažinimo, tuo tarpu kitos filosofinės, religinės tradicijos turi pagrindinę meilės ir atjautos žinią. Anot jo, nors meilė, atjauta, tolerancija ir atlaidumas yra laikomos religinėmis realijomis, jos taip pat padeda atsisakyti pykčio, jo lemiamų problemų, todėl ir yra labai svarbios ugdymo procese.

„Mes visi turime meilės ir gerumo potencialą. Tam, kad išliktume jauni ir būtume laimingi, mums reikia praktikuoti meilę ir vidinę ramybę“, – teigė Dalai Lama.

Feminizmas naudingas tol, kol jis taikus

Portalui VERSLI MAMA knietėjo sužinoti, ką Mokytojas mano apie šiuo metu visame pasaulyje įsigalėjusį feministinį judėjimą. „Iš vienos pusės džiugu, kad moterys ėmė kovoti už lygias teises su vyrais. Tačiau iš kitos pusės, tai irgi kova. Ką apie tai manote?“ – paklausėme.

Tibeto dvasinis lyderis atsakymą pradėjo nuo minties, kad nuo pat žmonijos pradžios vyras ir moteris gyveno drauge – moteriai reikia vyro, o vyrui – moters, vadinasi, jie lygūs. Tačiau vėlesnės sistemos per daug išnaudojo moterį. Ir nors dabar gyvename demokratinėje visuomenėje, kai kurios sistemos dar vadovaujasi senu požiūriu.

Mokslininkai teigia, kad moterys biologiškai yra daug empatiškesnės kitų skausmui. Dabar, kai mūsų visuomenėje taip trūksta tarpusavio meilės, moterys turėtų prisiimti aktyvesnį vaidmenį – nuoširdžiai, su meile dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Kiekviena maža tauta gali atlikti reikšmingą indėlį, skatindama atjautą ir žmoniškumą. Šis šimtmetis turėtų būti atjautos, o ne ginklų šimtmetis, ne per didelio varžymosi arba jėgos demonstravimo šimtmetis. Manau, visa tai yra atgyvenę“, – teigė jis.