Pasak jos pačios, prieš dvi dešimtis metų ėmė kirbėti mintis, kad kažko jos gyvenime trūksta. Šis pojūtis persekiojo maždaug penketą metų, kol galiausiai moteris atrado siuvinėjimo džiaugsmą. „Išsiuvinėjus kelis paveikslus, vis dažniau sapne iškildavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardė“, – prisimena A. Zupkienė.

Apsilankius Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir pamačius paveikslą „Žinia“ kūrėjos širdyje įsivyravo ramybė, o, pabandžius šį paveikslą išsiuvinėti kryželiu, keisti sapnai liovėsi. Įminusi sapnų pavidalu atneštą mįslę ir baigdama siuvinėti paveikslą „Žinia“, netrukus vaikščiodama pajūriu rado kitą užuominą – akmenį, kuris buvo labai panašus į M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“. Taip buvo inspiruotas kitas darbas. Po kurio laiko atsirado dar keli paveikslai: „Pasaka (Karalių pasaka)“, „Karalaičio kelionė“ II paveikslas iš triptiko, „Bičiulystė“, „Praeitis“. Ir toli gražu tai - dar ne pabaiga, įsitikinę muziejininkai.

Išsiuvinėti vieną paveikslą A.Zupkienei užtrunka nuo metų iki pusantrų, rašoma Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pranešime.