°C
      2018 12 18 Antradienis

      Portugalija: III dalis, Paskutinės minutės planas – pamatyti saulėlydį ant „Pasaulio krašto“

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius: Laura Karpavičiūtė
      2018-12-03 18:00:00
      2018-12-03 18:00:00

      Buvome užsisakę keturių žvaigždučių viešbutį, tačiau tos žvaigždutės nei kiek neparodė viešbučio kokybės. Priešingai, vieta po svečių namų kalnuose, buvo gerokai prastesnė, o kainos parai jų buvo labai panašios.

      Tos keturios žvaigždutės viešbutyje tik parodė, kiek daug paslaugų galima papildomai susimokėjus užsisakyti. Mums tai nebuvo aktualu. Kitą kartą rinksimės geriau jau svečių namus, bet ne viešbutį.

      Sakoma, jog pačios geriausios idėjos kyla paskutinę minutę, ilgai jų neplanavus. Taip nutiko ir mums. Paskutinę minutę nusprendėme, jog norime pamatyti saulėlydį ir ne kur kitur, bet prie švyturio, ant taip vadinamo „Pasaulio krašto“. Gaila, tačiau nespėjome, mačiau, kaip saulė leidosi kelyje. Vis tiek buvo smagu, nes juk svarbiausia ne tikslas, bet kelias link jo.

      O nespėjom pamatyti saulėlydžio dėl to, jog nuklydom link uolų, kurios susidarė vandenyne. Ten buvo pilna turistų, daug fotografavomės ir dėl to sugaišome nemažai laiko.

      Po geros valandos kelio atvykome iki taip vadinamo „pasaulio krašto“. Turistai jau skirstėsi, mat saulė buvo nusileidusi, mes buvome plonai apsirengę, buvo labai šalta, bet keletas minučių šioje vietoje leido sustoti ir atsipūsti, pamatyti, koks gražus yra pasaulis.


       

      Turistinis miestas Algarvėje – Carvoeiro, vėžio paieškos ir gurmaniška vakarienė

      Tai miestas, kuriame galima sutikti labai daug turistų iš viso pasaulio. Apsigyvenome svečių namuose – pilyje. Senovinės lovos, antikvariniai baldai, balkonas iš kurio atsiveria pliažas, miestas ant kalvų – visa tai buvo nuostabu.


       Vakaraus, prie vandenyno, vykdavo koncertai, gatvėse buvo pilna turistų.

      Paskutinį mūsų kelionės vakarą drauge su vyru norėjau paragauti vėžio, deja, šios jūrų gėrybės neradome nei kavinėse, nei prekybos centruose. Buvo labai keista, nes atrodo, jog vandenynas visai šalia, tokias jūros gėrybes turėtų pardavinėti, bet ne. O gal mes tiesiog nemokėjome ieškoti? Kaip bebūtų, kitą dieną nusipirkome dekoratyvinį, keraminį, raudoną vėžį, parsivežėme sau namo lauktuvių. Dabar jame sudėtas šokoladas ir vis prisimenu tas nesėkmingas vėžio paieškas Portugalijoje.


      Paskutinę dieną norėjau paskanauti tradicinio portugalų patiekalo, tad nedvejojusi užsisakiau Kataplaną – tradicinį portugalų patiekalą. Specialiame puode man atnešė jūros gėrybių troškinį. Galvojau, jog niekada jų nesuvalgysiu, bet buvo taip skanu, kad po gero pusvalandžio įveikiau tą didžiulę porciją. Tigrinės krevetės, geldelės, žuvis, moliuskai – viskas buvo be galo skanu. Mielai dar kada nors visa tai pakartočiau !

      Skaityti komentarus