°C
      2018 12 18 Antradienis

      Kai nutariu būti laiminga...

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Loreta Fokienė
      2018-12-02 10:00:00
      2018-12-02 10:00:00

      Tik pabundame ir nusprendžiame, kokia bus diena. Ne, ne  likimas, aplinkybė, oras ar sutikti žmonės - Tu sau apsisprendi, aš sau renkuosi! 

      Ištari tyliai: „Šiandien būsiu laiminga!“ ir... būsi! 

      Iki šiol nežinau, kas man taip išmintingai patarinėja. Bet paklausau ir nusprendžiu - na gerai, būsiu laiminga! Juk nieko daugiau ir neturiu - tik savo dieną... 

      Keliuosi, darau pratimus, tuomet kontrastinis dušas ir pritūpimai. Purtausi kaip cucikas po paskutinės šalčio srovės ir... gera! Žvilgteliu į save veidrodyje: žandas dar labiau ištinęs, skauda šypsotis, bet... būsiu laiminga! Ei, esu! (šypsausi)

      Vaikai vienas po kito keliasi neraginami, patys ruošiasi sumuštinius, dar ir man arbatos užpliko. Na ir kas, kad jaunėlį mokyklon nuvežusi randu visas tris lovas nepaklotas. Galiu apstaugti, o galiu tykiai ramiai per porą minučių pati pakloti: juk man norisi tvarkos, ne jiems. Kitą rytą pasiklos. O kai savo namus turės, tikrai tvarkysis (jei jiems to reikės). 


      Gera likti namuose vienai... Tai dar vienas mano pasirinkimas. 
      Džiūdami sklaidosi kvapai: mėgstu grindis plaudama ant šluostės užlašinti kelis lašus eterinių aliejų. Mmmmm, gera. Tiesa, žandą vis dar skauda - matyt metas klausyti gydytojos nurodymų ir gerti vaistus. Laukia darbo diena, o skausmas nėra geriausias padėjėjas...  

      Mokausi, kasdien vis dar mokausi savo kategoriškumą sušvelninti. Štai, vaistų nemėgstu ir stengiuosi negerti, bet prireikia ir ką? Imu tabletę su dėkingumu. 


      Buvo laikas (ir dabar dar pasitaiko), kai tarsi stebėjau gyvenimą ir nebuvau jame. Na taip, gyvenau, dariau labai labai daug: juk penki vaikai namuose jau šis tas! Bet jausmas buvo toks, tarsi negyvenčiau... Atrodė: kiti rimtus darbus dirba, knygas rašo, keliauja, mokosi, susitinka, švenčia, juokiasi, dainuoja, o aš? Vos spėju suktis savo dienose: vienam to, kitam ano ar dar kažko... Manai kažkas labai pasikeitė? Na, du vaikai užaugo ir jau toli nuo namų, bet likę dar trys!
      O vieną dieną pasirinkau ne stebėti, bet gyventi! Kaip šį rytą: tiesiog nusprendžiau būti laiminga ir džiaugtis. 


      Džiaugsmas ir gera nuotaika nėra savaime suprantami. Na, gal kažkam yra, bet ne man. Aš renkuosi sąmoningai. Renkuosi ieškoti ir pastebėti gerus dalykus. O problemas ar užduotis - spręsti. Ir priimti viską, kas nutinka. Ne visad pasiseka. Štai, žandas ištinęs, skauda - mano pasipriešinimas sprogsta uždegimu (supras tie, kas žino, jog ligos ne tik dėl virusų ar bakterijų mus aplanko).  Ir džiaugiuosi dėl to, nes tik taip, per pasekmes, galima pamatyti, kas buvo ne taip, kur trankiau galva sieną ar rėkiau kaip maža kaprizinga mergaitė: noriu! duok! dabar! Lieka atsipalaiduoti ir rinktis iš naujo. Atsiprašyti už savo kategoriškumą, nekantrumą, reiklumą...  

      Tamsios dienos pilkumą šildo žvakės švieselė. Mokausi ir pati šviesti: teisėjų ir geriau viską žinančių ir taip pilnas pasaulis. Noriu išmokti šypsotis ir priimti... Šildyti, apkabinti, girdėti... Kaip manai, ar pavyks?  


      Gyvenu dar vieną dieną ir Tau linkiu gyventi. Taikoje su savim ir visais tais, kuriuos sutiksi... 

      P. S. O ką Tu šiandien renkiesi? Ne šiaip juk išminčiai sako, kad dieną gaunam dovanų ir patys nusprendžiam, ką su ta dovana darysim...

      Skaityti komentarus