Paprastai visad įsitaiso greta, kai susiruošiu kur skristi. Mėgsta ir Ji pro lėktuvo langą dairytis.

Arba prie jūros... Šokinėja ir džiūgauja visai kaip aš! Kaskart, kada neišvystume bangas ar ramų paviršių. Jūros magija Ją žavi ir traukia taip, kad mintys apie slėpynes vos užjutę vandens kvapą nupučiamos į kopas ramiai laukti šeimininkės grįžimo...

Bet įprastą kasdienį rytą dažniausiai Jos nematau. Pabudusi pasirąžau su katinukais ir dairausi. Ne, nėra. Kambaryje aš viena. Ant padėkliuko niekas neatnešė ir prie lovos nepaliko - ji ne taip lengvai gaunama!  Tiesa, kartais prisimerkusi atšlepsi su kuriuo nors pabudusiu vaikiuku. Įsirango greta po antklode ir taikosi būt apkabinta, paglostyta. Manau Jai to nereikia. Ji pati – švelnumas ir jaukumas. Reikia man. Juk mato, kaip galiu užmurkti glausdama bet kurį savo berniuką... 

Bet dažniausiai taip lengvai nesiduoda atviliojama. Būna, kad visą dieną ieškau, dairausi ir... Nėra! Yra buvę, kad jau maniau, jog mane paliko. Visam. Darydavosi šalta ir nejauku. Ir gaila. Savęs, žinoma.

Tuomet vėl prisimindavau Jos prigimtį: šelmišką, žaismingą, linkusią į netikėtumus. Ir jau sąmoningai imdavau vilioti pasirodymui. Su Ja svarbu būti atkakliai. Anksčiau ar vėliau atsiranda. Priglunda, čiumpa už rankos, apsuka kelis ratus ir... Na kaip pykti, a? Šypsausi ir smaginuosi drauge. Ji juk Laimė – Jai galima!

Nepatikėsi – visai paprastai radau ypač gerą būdą Jai išvilioti! Kas rytą! Net pati dar iki galo netikiu, nors... Vis pavyksta! Šaltas dušas! Taip! Tiesa, mano ryto vanduo tik trumpai šaltas. Šiaip jis kaitaliojasi su šiltu. Bet! Kai imu spurdėti ir rangytis po ledine srove, trypčiodama kaip balerina ant pirštų galiukų ir pasišūkaudama, Ji kaskart pro vonios užuolaidą įspraudžia savo smagų veiduką! Smagumai ir šėlionės Jai patinka. O aš linksminuosi kaitaliodama šaltą – karštą sroves!  Iš vonios išlendame jau dviese: kikendamos ir viena kitą tildydamos: juk visi dar miega, rytas ankstus! 

Būna, kad po to vėl nutaria dingti. Ieškau ir randu. Arba tiek įsigilinu į savo rimtus darbus ir užduotis, kad nė neprisimenu apie Ją. O Ji laukia. Ji kantri. Čia tik man norisi visko ir iš karto. Ji moka laukti. Manęs ir mano ieškojimų...

Laimė – Ji tokia. Žaidžianti slėpynių. Bet kaskart atrandama. Ji nori būti rasta. Ji nori būti šalia. Jai svarbu būt surastai. Mano Laimei... 

P. S. O Tavo Laimė žaidžia slėpynių? Pavyksta surasti?