Byra ašaros veidu, kaip pupos,
Ši vieta man visai svetima,
Ir kodėl vis kartoja tos lūpos:
- Negera buvo tavo mama.
Aš nenoriu šių žodžių girdėti,
Užsidengsiu rankutėm ausis,
Aš tik noriu pas mamą ir tėtį,
Ko,tetule,tiek laiko delsi ?
Šitos sienos išdailintos,švarios
Nepakeis man namų šilumos,
Ką esu aš negero padarius?
Kad priglust negaliu prie mamos.
Žvelgia akys pro langą į kelią,
Man širdelėj taip baisiai nyku,
Kad galėčiau pavirst į paukštelį,
Skrisčiau ten debesėlių taku.
Ir mamytei prie kojų suklupus,
Pasakyčiau- Ožiuko nėra,
Bet kartoja,kaip užsuktos lūpos:
-Buvo tavo mama negera.
2018-11-10
Marijampolė
Skaityti komentarus