Kartą pas jį į namus atėjo žmogus, norėdamas pasiskųsti savo kaimynu. Pasakoja, guodžiasi, koks anas niekšas ir klausia mulos, kuris, jo nuomone, teisus šioje situacijoje. Nasredinas atsako:
- Tu teisus.

Žmogus išeina visas patenkintas. Po kurio laiko užsuka tas, kurį pirmasis apkalbėjo. Ir kad ims dėstyti savo istorijos variantą. Baigęs kaip ir pirmasis klausia, kuris jų teisus. Į tai Chodža atsako:
- Tu teisus.

Ir šis žmogus išeina laimingas iš mulos namų.

O tuomet Nasredino žmona su nuostaba akyse klausia:
- Kaip suprasti? Tu juk ir pirmam sakei, kad jis teisus, ir antram. 
- Taip, Tu teisi, - atsako žmonai išminčius. 

Šią istoriją ne kartą pasakojo mano Mokytoja. Ir mokė kiekvienoje situacijoje rasti ne tik savo tiesą. O juk taip norisi matyti save tuo, kuris baltas, švelnus, pūkuotas ir gerutis. Oi ne, nesigaus, jei jau norisi suprasti, kas iš tiesų vyksta.  

Kartais kyla pagunda save apsupti vien žmonėmis, kurių pažiūros, nuomonės, pasirinkimai su manais sutampa. Na, ne tik feisbuko draugus turiu mintyse, bet ir tuos, kur gyvenimas siunčia. Žinoma, taip paprasčiau ir lengviau. Beje, dažniausiai tai ir teisinga. Kam eikvoti jėgas ginčams ir konfrontacijai, kai daug geriau jas sujungti ir bendrai kažko siekti. 

Tačiau... Kiekvienas laisvas turėti savo nuomonę ir savo tiesą. Ir taip, sau jis teisus tiek, kiek aš sau teisi. O mums susidūrus galima iki nukritimo aiškintis, matant tik save ir savo paveikslą, o galima pakilti kiek aukščiau ir pamatyti gražią dėlionę. Na, kad ir tokią, kurią čia įdėjau. Kiekviena detalė yra savo vietoje. Ir spalvos darniai dera. Net juoda reikalinga margumo įrėminimui. Tu, aš, mes visi esam svarbūs. Su savo tiesomis, kuris gal visai prasilenkia ir šiame gyvenime nesusitiks. 

Gal mes skirtingai auklėjame vaikus, prezidento rinkimuose ne tuos pačius kandidatus palaikysime, skiriasi mūsų klausoma muzika ir skaitomos knygos, o norėdami būti sveiki rinksimės nė iš tolo nepanašius produktus, patiekalus, sporto rūšis. Bet turim ir šį tą bendro! Norime būti laimingi savo pasirinktame kelyje, savo kasdienoje ir šventėse, su savo artimais ir mylimais.

Be Tavęs šiam pasauliui kažko trūktų. Ir be manęs dėlionė nebūtų užbaigta. Tai... Galim ieškoti, kas skiria, o galim rinktis tai, kas sujungia. Galim trauktis ir bėgti vienas nuo kito, o galim pažvelgti į akis ir pabandyti suprasti: aš Tavo, Tu mano pasirinkimus. Ne pakeisti ir primesti save, o tik suprasti. Ir gal labai tyliai, su nemenka abejonės dalele ištarti: Taip, Tu teisus...