Pasėdėjo ramiai kurį laiką Tapinukas, pasiklausė, pažiūrėjo, į kurią pusę čia viskas juda... pasišaipė iš pradžių iš mitinguojančių mokytojų ir profsąjungų jis pats prieš kurį laiką biškį, dabar jo kolegos iš vyriausios Lietuvos komisijos... patraukė mokytojus per dantį lengvai... elitas jie, sunku jiems su mitingais, jie labiau siauruose elito rateliuose reikalus aptarti prie viskio mėgsta, bet žiūri, kad banga vis kyla... atsargiai su mokytojais susitiko, prasizondavo... paauklėjo juos biški... sako, sėdit čia ministerijoj, įstatymus pažeidinėjat... eikim į gatves, eikim prie Seimo, prie vyriausybės... kviečia Tapinas mokytojus... ką ten mokytojus... ugniagesius pajungė ir dar bene 50 organizacijų visuomeninių visokių...

Ir paskelbė Tapinas valdžiai paskutinį skambutį... darbas jo, Tapino, toks... bangas gaudyti visuomenines ir ant tų bangų vis prasiplaukti po biški... nepatiko jam, kad Janutienės peticija prieš Šakalienę 10 000 daugiau parašų surinko negu jo peticiją prieš Bastį, nepatiko jam kad tėvų mitingas prieš vaikų atiminėjimą be jo sėkmingai praėjo, nepatiko kad tūkstančiai žmonių nuo katedros iki Seimo už Lietuvos miškus žygiavo irgi be jo... nieko nebus, pagalvojo... visos bangos pro šalį eina ir niekaip pagaut nepavyksta... o “davai” pabandysiu mokytojų bangą pagauti... ir žiūrėk, pavyko... anas nei mokytojas, nei politikas, nei profsąjungietis, nei žurnalistas... anas verslininkas, iš tokio veikimo visuomeninio politinio gyvenantis... ir į streiką jis su mokytojais ne dėl jų algos eina... dėl savo. Taip man atrodo.