Niekas nenori prarasti vaikų

Taip, vaikų prarasti nenori niekas. Savo susitikimuose su mokytojais nuolat akcentuoju: nors jūs šventai įsitikinę, kad yra tėvų, kurie nemyli savo vaikų, tai nėra tiesa. Tiesa ta, kad visi tėvai myli savo vaikus, tik nebūtinai meilės išraiškos sutampa su pedagogų, valstybės nubrėžtomis normomis, išmintingu elgesiu ar kažkokiais standartais. Verta įsisąmoninti, kad visi tėvai elgiasi, kaip gali geriausiai. Todėl žinant šias tiesas, akivaizdu, kad natūralus ir prigimtinis motinų instinktas išsaugoti vaikus prie savęs nulems jų pasirinkimus net ir kritinėse situacijos.

Pagalba šeimai

Reformos vykdytojai tvirtina, kad dabar bus teikiama kur kas efektyvesnė pagalba šeimai, kuri nori susigrąžinti jau atimtus vaikus. Tačiau jei koncentruosimės į pasekmes, priežastys išliks. Valstybės lygmeniu ypatingai svarbu mažinti priežastis, skatinančias vaikų perkėlimą iš šeimos į kitas jiems palankesnes vietas. Kaip manote, kas galėtų tai būti? O gi šeimos politikos stiprinimas. Žmonės, ketinantys sukurti šeimas, privalo išklausyti tam tikrus mokymus, kurie padėtų kurti tvarius ir ilgalaikius santykius. Ir tai neturi būti susiję su jokia religija. Mokymai turėtų būti paremti šiuolaikine santykių psichologija, kaučingo principais, išmintingomis įžvalgomis, nes svarbiausia ilgalaikiuose santykiuose - išlikti kartu tuomet, kai nėra lengva, mokėti spręsti konfliktus, pratintis prie susitarimų bei nesmurtinio bendravimo ir kurti laisvus santykius su įsipareigojimu vietoj paplitusių ir jau norma tapusių priklausomų santykių tarp vyrų ir moterų. Nederėtų tikėtis, kad visi tokių mokymų dalyviai išmoks visko, ko bus mokomi, bet blogiau tikrai nebus. Kitų šalių patirtys rodo, kad būtent valstybiniu lygmeniu įvesti privalomi mokymai visiems, norintiems kurti šeimas, keičia skyrybų statistiką į gerąją pusę.

Pagalba tėvams

Poros ar vienišos mamos, kurios laukiasi, privalo išklausyti tam tikrus mokymus apie motinystę, tėvystę ir gyvenimą su vaikais. Mokymuose svarbu ne teorija apie vaiko raidos stadijas, o santykiai tarp tėvų ir vaikų, realių atvejų analizės, tikrų istorijų aptarimai ir pan. Tokie mokymai yra svarbūs ne tik pirmagimių besilaukiantiems. Šeimos politikos situacija Lietuvoje yra beviltiška, todėl ypatingai svarbu privalomus mokymus organizuoti augančių vaikų tėvams. Tikroji vaiko teisių apsauga yra ne tada, kai vaikui gresia pavojus netekti šeimos. Svarbu nuolat stiprinti santykius tarp tėvų ir vaikų, o juk tai ir yra svarbiausia. Yra žmonių, kurie galvoja, kad privalomi kursai yra blogis. Tai nėra tiesa. Savanoriškam požiūrio plėtimui pasiruošę mažuma. Tačiau dauguma Lietuvos vaikų jau šiandien, o ne rytoj, turi poreikį augti su sąmoningais ir brandžiais tėvais. Lietuvos politikai negali laukti, kol dabartinių vaikų tėvai taps sąmoningi. Tą labai svarbu įsisąmoninti ir privalomuose mokymuose akcentuoti ne prievolę tėvams, o prigimtinius vaikų poreikius gyventi saugioje aplinkoje.

Kančia vs išsigelbėjimas

Dėl dabartinės reformos gali padaugėti vaikų atėmimų. Ir tai turi dvi pasekmes. Rasis mamų, kurios bijos netekti vaikų, net ir laikinai, todėl privers save kentėti absurdus šeimoje nuo smurtaujančio vyro. Moteris neturi deramos apsaugos Lietuvoje, dažnai yra išjuokiamos dėl sudėtingų santykių su vyrais, dažnai yra kaltinamos dėl krizinių situacijų šeimoje, todėl vengs ieškoti pagalbos, kritinėse situacijos vengs kviesti policiją, nors tai būtų vienintelė derama reakcija į patiriamas neteisybes. Vis dar daug policininkų išjuokia išsigandusias moteris, o reali grėsmė netekti vaikų dar labiau įpareigos moterį apsimesti, kad viskas nėra jau taip blogai. Juk išsigandusi moteris, kuri ką tik patyrė smurtą ar kuriai teko stebėti smurtą prieš jos vaikus, negali atrodyti panaši į tą, kuri adekvačiai gali pasirūpinti vaikais. Ir tai bus rimta priežastis suteikti visai šeimai dar didesnę krizę. Iš kitos pusės, moterys, kurios vis delsė susitvarkyti savo asmeninius gyvenimus, šios reformos netobulumu, priverstiniu būdu yra skatinamos jau dabar ieškoti išsigelbėjimo iš absurdo, kuriame tūnojo per ilgai. Tad, nėra to blogo, kas neišeitų į gera, ar taip?