Artėjant Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos bei šalyje gyvenantiems lietuviams nerimaujant dėl ateities, Lietuvos įmonės jiems siūlo grįžti ir žada darbo vietas gimtinėje.
Šių metų sausį emigrantus kvietė grįžti koncerno SBA valdoma baldų grupė bei pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“. Be šių įmonių, anksčiau Jungtinėje Karalystėje lankėsi ir darbo galimybes Lietuvoje pristatė personalo konsultacijų įmonė „Strategic staffing solutions“ bei pastatų administravimo įmonė „Mano būstas“.
Apie šiuos susitikimus panešusi lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė BNS sakė, kad „susidomėjusių tikrai yra“.
Taikosi į Britanijoje gyvenantį jaunimą
„Žemaitijos pieno“ atstovai lankėsi Birmingemo universitete, kur susitiko su ten studijuojančiais lietuviais.
Anot bendrovės investicijų ir plėtros direktoriaus Kęstučio Trečioko, gamyboje nuolat trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl labiausiai stengtasi sudominti dar besimokantį lietuvių jaunimą.
„Mes pasirinkome strategiją – perlų rinkimą. Aišku, tai užtrunka, bet vienas iš tokių žingsnių lankantis Jungtinėje Karalystėje – susitikti su studentų bendrijos nariais ir perduoti jiems žinią, kad jie čia yra laukiami ir kai apsispręs, galės grįžti ir tikrai gauti darbo“, – BNS sakė K. Trečiokas.
„Kalbėjome, be abejo, ir su išvykusiais, ir ten gyvenančiais tautiečiais, mes patvirtinome, kad šiandien pat, jei atvyktų, gautų darbą. Bet vienas iš mūsų tikslų buvo būtent susitikti su jaunuomene, kuri mums yra labiausiai reikalinga (...). Be abejo, jie nori ir mokslus baigti“, – pridūrė jis.
Anot K. Trečioko, įmonėje labiausiai trūksta gamybos technologų, chemikų, marketingo, rinkodaros specialistų.
Pasak D. Asanavičiūtės, „Žemaitijos pieno“ atstovai per savaitę surengė daugiau nei 20 darbo pokalbių.
Didesnės grįžtančiųjų bangos tikimasi po „Brexit'o“
SBA grupės atstovai teigia, kad darbo galėtų pasiūlyti mažiausiai pusšimčiui įvairios kvalifikacijos žmonių.
Grupės Viešųjų ryšių projektų vadovas Petras Lingė sako, kad išskirtinių sąlygų emigrantams nėra, bet norima parodyti, kad Lietuvoje atlyginimai nėra maži, palyginti su pragyvenimu čia ir Jungtinėje Karalystėje.
„Specialių sąlygų nėra. Negalime išskirti, nes tai būtų vietinių darbuotojų diskriminacija. Tiesiog kviečiame juos dalyvauti kartu su vietiniais žmonėmis, kad teiktų pasiūlymus. Visi įsivaizduoja, kad Lietuvoje neįmanoma užsidirbti, pragyventi už tą algą. Norėjome parodyti, kad tos algos nėra mažos, palyginus su pragyvenimo kaštais čia ir tenai, ir čia emocinis ryšys yra“, – BNS komentavo P. Lingė.
SBA grupė anksčiau skelbė, kad priklausomai nuo kvalifikacijos ir pareigų, grupės įmonėse galima uždirbti 1–2 tūkst. eurų „į rankas“.
SBA grupės personalo vadovas Edis Kasperavičius tvirtina, kad įmonėje per pastaruosius penkerius metus įsidarbino kelios dešimtys grįžusių emigrantų – jie dirba meistrais, technologais, operatoriais, inžinieriais, planavimo ar verslo vystymo vadovais.
Anot E. Kasperavičiaus, didesnės grįžtančiųjų bangos tikimasi paaiškėjus „Brexit'o“ likimui.
„Iš pokalbių ir reakcijų matome, kad kai kurie tautiečiai jau tvirtai apsisprendė grįžti ir dabar dairosi, kur galėtų įsidarbinti Lietuvoje. Manome, kad susidomėjusiųjų turėtų padaugėti po kovo 29 dienos, kai įvyks tikrasis „Brexit'as“, – BNS komentavo E. Kasperavičius.
„Mano būsto“ personalo departamento vadovės Algės Jablonskienės teigimu, per metus įmonė sulaukė penkių emigrantų, grįžusių iš Jungtinės Karalystės.
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso į Lietuvą grįžo beveik 29 tūkst. šalies piliečių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Skaityti komentarus