„Deja, dabartinės pasiūlymo nuostatos smarkiai nukrypo nuo pradinių tikslų, įvestos naujos ribojančios ir neproporcingos priemonės. Raginame visus balsuosiančius EP narius atidžiai apsvarstyti siūlomas ribojančias priemones, tokias kaip įpareigojimas vilkikams kas 8 savaites grįžti į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimai ir tarptautinių pervežimų skaidymas. Mobilumo paketas I, toks, koks yra pateiktas dabar, neigiamai paveiks ES bendrąją rinką, ambicingus ES klimato politikos tikslus ir visą transporto sektorių. Kartu Lietuva, žinoma, pritaria pagrindiniams Mobilumo paketo tikslams, t. y. gerinti vairuotojų socialines sąlygas, užtikrinti kelių transporto veiksmingumą ir tvarumą, palaikant sklandų ir tinkamą ES bendrosios rinkos veikimą“, – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Mobilumo paketas sukūrė precedento neturintį valstybių narių pasiskirstymą ES Taryboje – net 9 valstybės narės prieštaravo jo priėmimui. Reikia priminti, kad Europos Komisija dėl šių nuostatų dar tik vykdo poveikio vertinimą, kurį pažadėjo atlikti iki 2020 m. pabaigos. Lietuva ir bendramintės valstybės tikisi, kad, atlikus vertinimą, Europos Komisija pateiks atitinkamus pakeitimus“, – teigė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje bus balsuojama dėl Mobilumo paketo.

Mobilumo paketą sudaro 3 dokumentai – reglamentas, kuriuo nustatomas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką, reglamentas dėl vairuotojų maksimalios darbo trukmės ir minimalaus poilsio laiko ir direktyva, kuria peržiūrimi vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir nustatomos vairuotojų komandiravimo taisyklės. Daugelis Mobilumo pakete įtvirtintų nuostatų, išskyrus taisykles dėl vairavimo trukmės, galėtų būti pradėtos taikyti anksčiausiai praėjus 18 mėnesių po teisės aktų įsigaliojimo, jei Europos Parlamentas nenuspręs kitaip.