Šalies prezidentui prakalbus apie tai, kad kitais metais biudžeto deficitas galėtų siekti 6-7 proc., „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, jog pajamų ir išlaidų planui pasiekus tokio lygio neigiamą balansą, valstybės skolinimosi kaštai augtų dar labiau.
„Finansų rinkos dabar labai jautriai reaguoja į bent kokios Vyriausybės nepagrįstą išlaidavimą. Už biudžeto deficitą, viršijantį 5 proc. BVP finansų rinkos galėtų „nubausti“, apribodamos Lietuvos galimybes skolintis ir pakeldamos skolinimosi kainą“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
Praktiškai neabejojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) dar dviejuose šiemet numatomuose posėdžiuose taip pat didins bazines palūkanų normas, todėl ekonomistas neatmeta, jog maždaug 3,5 proc. lygį jau siekianti šalies skolinimosi kaina šiemet galėtų kilti net iki 4 proc. ar net daugiau.
„Biudžeto deficitas turbūt turės didėti ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje, bet nereikėtų pasileisti plaukų ir įsivaizduoti, kad pinigus gali taškyti į kairę ir į dešinę“, – akcentavo jis.
Ekspertas pabrėžia, kad itin neapibrėžtoje ekonominėje aplinkoje finansų rinkos dalyviai itin atsargiai vertina visų Vyriausybių planus dar labiau didinti biudžeto deficitus. Todėl, anot jo, Lietuvai nusprendus papildomai pasiskolinti reikšmingas pinigų sumas, šalies skolinimosi galimybės gali suprastėti.
„Mes turime labai gerus pavyzdžius. Pasižiūrėkime į Italiją, Jungtinę Karalystę. Kaip per savaitę šovė į viršų skolinimosi kaina, ji padidėjo daugiau negu 1 proc. punktu. vien dėl to, kad naujos Vyriausybės sako, jog mes mokesčius mažinsime, išlaidas didinsime, o biudžeto deficitas – ne problema“, – tvirtino N. Mačiulis.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame šių metų valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministrė anksčiau yra teigusi, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas. Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.
Finansų ministerija planuoja, kad šiemet skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 290,5 mln. eurų, iš jų – 261,4 mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius.
Naujų skolinių įsipareigojimų, prisiimtų nuo metų pradžios iki šios dienos, vidutinė svertinė palūkanų norma yra 1,6 proc. Prognozuojama, kad per 2022 m. prisiimtų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma bus apie 2,3 – 2,6 proc., nes šiuo metu 3 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai išaugo iki 3,5 proc.
Skaityti komentarus