°C
      2020 12 02 Trečiadienis

      Neabejotina naujų alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų nauda Lietuvai

      Nuotrauka: Pixabay

      2018-02-10 15:00:00

      Sekant Lietuvos naujienas, nesunku pastebėti nepatenkintų žmonių komentarus dėl naujų, 2018 m. įsigaliojusių bei 2020 m. įsigaliosiančių, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų

      Kai kurie verslininkai, politikai ir eiliniai piliečiai nerimauja, nes, jų nuomone, Lietuvą paliks daug alkoholį mėgstančių žmonių. Norintiems išgerti, pašvęsti, dėl naujų laiko, amžiaus ir pan. ribojimų tai padaryti ne visada bus patogu. Todėl sumažės pirkimų ir t.t. Neteksime ir išgerti mėgstančių dalies užsienio turistų. Apleis mus ir su alkoholio pramone susijusių užsienio tiekėjų, investuotojų. Lietuvos verslai, užsiimantys alkoholio gamyba, importu ir pardavimais patirs nuostolių, žmonės galimai neteks darbo vietų, o dėl to valstybės biudžetas neteks dalies pinigų ir t.t. Kiti įžvelgia jaunuolių, galinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje diskriminaciją. Mat karo atveju, būdami 18 metų už Tėvynę žūti gali, o žalotis legaliu narkotiku - alkoholiu, iki 20 metų jau nebegalės. Dar kiti rūpinasi vartotojų teisėmis, kurios tariamai gali būti pažeidžiamos, draudžiant alkoholio reklamą Lietuvoje. Mat užsienio leidiniuose, skirtuose Lietuvos rinkai, bus plėšomi, lipdukais užklijuojami, kitaip sugadinami leidinių puslapiai su alkoholio reklama ir taip pažeidžiamos vartotojų teisės, nes bus gaunami „nepilnaverčiai“ užsienio leidiniai. Taip pat manoma, kad gali būti diskriminuojami lietuviški leidiniai, palyginus su užsieninio platinamais Lietuvoje, jei pastariesiems bus laikinų išimčių dėl alkoholio reklamos. Dar baiminamasi, kad dalis užsienio leidėjų netgi nutrauks sutartis su mūsų šalies užsakovais, dėl nepalankių platinimo sąlygų. Yra teigiančių, jog kai kurie nuo 2018 sausio 1 d. įsigalioję, bei nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai gali nederėti su ES teise ir pan. Kai kurie žmonės apskritai toleruoja vadinamą ,,saikingą‘‘ alkoholio vartojimą ir nieko blogo jame nemato. Štai tokių ir panašių komentarų mirga Lietuvos žiniasklaidoje.

       

      Blaivus protas atsako. Nemanau, kad Lietuvą ima masiškai palikinėti alkoholį vartojantys žmonės tik dėl to, kad sutrumpėjo prekybos alkoholiu laikas, keleriais metais (iki 20 metų) padidintas  jį galinčių įsigyti amžius, atsirado kitų apribojimų. Blaiviai mąstantiems aišku, kad emigracija vyksta dėl daugelio priežasčių. Žmones veikiau skatina emigruoti noras pamatyti pasaulį, daugiau uždirbti, maži atlyginimai, bedarbystė ir kitos priežastys, o ne nauji, mažinantys alkoholio vartojimą, įstatymo pakeitimai. O jei kas nors emigruos tik dėl šių ribojimų, tai nei Tėvynei nuostolis, nei kitai šaliai dovana. Argi ne taip?

      Manau kaip tik dažnas susimastys - ar verta nuolat svaigintis? Galiausiai vis dažniau kels sau klausimą - ar apskritai verta svaigintis, suvokiant pasekmes. Juk nauji ribojimai tikriausiai ne be reikalo, o dėl rimtų, svarbių priežasčių, dėl kurių seniai įspėja PSO. Paminėsiu pagrindines: visuomenės saugumas ir sveikata, atsakomybė, moralės ir intelekto išsaugojimas.

      Akivaizdu, kad yra ir bus žmonių, kurie tingės ieškoti alkoholio daugiau ar apskritai tą dieną neišgers, jei dėl įstatymo pakeitimų nepavyks įsigyti alkoholio draudžiamu jį parduoti laiku. Dalies jų darbo laikas dažnai ir/ar visuomet bus ilgesnis už laiką, per kurį galima įsigyti alkoholio. Taigi, gebantys save kontroliuoti, tikrai nesivers per galvą dėl svaigalų. Paprasčiausiai sakys – tiek to. Teigiu, nes pastebiu šį reiškinį parduotuvėse. Mačiau ne sykį, kaip užsimiršęs jaunimas pavėlavo nusipirkti alkoholio. Pradžioje dėl to šiek tiek nusiminė, tačiau nesivertė per galvą, kad jo gautų. Tiesiog pasakė – tiek to. O net jeigu po to persigalvojo ir nuvyko į kokį nors naktinį klubą, tai tikriausiai alkoholio išgėrė mažiau, nes baruose bei klubuose alkoholis yra ženkliai brangesnis nei parduotuvėse. Tad už tą pačią sumą galės įsigyti mažiau. Išeina, kad kuo alkoholis brangesnis - tuo tik geriau J. Pastebėjau šiuos džiuginančius pokyčius ir pažįstamų elgesyje, kai keletą vakarų taip pat nespėjo apsipirkti. O tai reiškia, kad alus prie TV, krepšinio rungtynių ar pan., buvo rečiau. Ir iš to niekas nedarė tragedijos. Kartoju – save dar sugebantis kontroliuoti žmogus tikrai nelips sienomis dėl to, kad išgertų, jei užsimiršęs nuvyko į parduotuvę per anksti ar per vėlai. Akivaizdu, kad net paprasčiausi laiko pakeitimai tikrai veikia, nes priverčia rečiau vartoti alkoholį ir dalinai padeda nuo jo atprasti. Be to, šiek tiek susitaupo pinigai. Manau visa tai yra tik gerai.      

        Puiku, kad Lietuvoje yra politikų, nepritariančių legalaus narkotiko – alkoholio vartojimui ir priimančių drąsius sprendimus dėl jo ribojimo. Nevartoti svaigalų ypač svarbu jauname amžiuje, kuomet žmogaus organizmas ir asmenybė aktyviai formuojasi ir yra itin pažeidžiami. Žmogus auga ir bręsta apytiksliai iki 25 metų, ne iki 18, kaip kai kurie mano. Tai gali patvirtinti bet kuris gydytojas, tą žino ir bet kuris pakankamai apsiskaitęs žmogus. Taigi, nauja riba, atitolinusi alkoholio pirkimo amžių iki 20 metų, yra puiki pradžia tinkama linkme. Kuo vėliau jaunimas galės legaliai pradėti nuodytis alkoholiu, tuo rečiau ir mažiau turės problemų ateityje.

      Užsienio svečiai, turistai. Blaivūs ir kultūringi užsienio svečiai, leidžiantys savo pinigus Lietuvoje, yra privalumas, nes jie pagarbiau elgiasi Lietuvoje ir kitose šalyse. Tokius turistus maloniau sutikti, nei besišlapinančius ant prezidentūros sienos ar siautėjančius viešose vietose. Kultūringi turistai pozityviai vertins naujus Lietuvos įstatymų pakeitimus, o išvykdami išsiveš gražius įspūdžius, nes Lietuvoje kasmet svečiuotis bus tik maloniau dėl blaivesnės, gražesnės aplinkos. Tad jei ir neteksime dalies pijokaujančių turistų – tai tikrai ne nuostolis. Vietoje jų atvyks kiti, kurie pažins Lietuvą ne tik kaip „bernvakarių ar mergvakarių rojų“.

       

      Būgštaujantys dėl galimo pajamų į valstybės biudžetą iš alkoholio industrijos sumažėjimo, paprasčiausiai pamiršta, kokių sunkių pasekmių žmonėms kaina šie pinigai ateina į valstybės biudžetą ir yra perskirstomi. Galiausiai už dalį tų pačių pinigų bandoma gydyti žmones, kurie būtent nuo alkoholio ir kitų legalių nuodų labiausiai nukentėjo. Susidaro užburtas, graudžiai juokingas ratas. Iš pradžių leidžiama ir reklamomis skatinama degraduoti, o paskui bandoma gydyti. Iš kitos pusės žiūrint, alkoholio industrija kaip tik turėtų mokėti kuo didesnius mokesčius už daromą žalą visuomenei. Alkoholio kaina turėtų būti kuo didesnė, net neįperkama.

      Nepamirškime, kad kuo mažiau žmonių gers ir blaiviau bei atsakingiau elgsis, tuo prasčiau seksis alkoholio industrijai. O kuo sunkiau jai seksis, tuo šalyje galimai lengviau bus ir sveikesnės produkcijos bei paslaugų verslams, nes blaivėjant bei keičiantis žmonių mąstymui, kinta norai ir paklausa. Žmones vis labiau  domina sveikas gyvenimo būdas: šviežiai spaustos sultys, mineralinis vanduo, sveikatos kokteiliai, jogos, meditacijos, sporto, sveikatingumo klubai ir t.t. Galiausiai Lietuvoje gali būti tik daugiau sveikesnių, protingesnių, fiziškai aktyvių žmonių. Sumažės susirgimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Susitaupys lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, kurias bus galima skirti kokybiškesniam esamų ligonių gydymui. Tad gal ateis diena, kuomet ligoniams nereikės laukti ilgų eilių, norint gauti moderniausius vaistus, būtinas gydymo paslaugas. Tada jiems niekas nesakys – atsiprašome, bet Lietuvoje ligonių kasos nekompensuoja šių vaistų ir procedūrų. Galiausiai viltis ir realios galimybės pasveikti gali tik išaugti. Tai vėl tik geros naujienos Lietuvai. Tad AČIŪ naujiems Alkoholio kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie riboja alkoholio vartojimą.   

       

      Tariama diskriminacija, neparduodant alkoholio 18 m. jaunuoliams, galintiems tarnauti Lietuvos kariuomenėje, yra taip pat perdėta. Karas ištinka šalį, neklausdamas žmonių norų, nuomonių, amžiaus ir t. t. Tai būna labiau baisi neišvengiamybė, o ne laisvas pasirinkimas. Jo atveju mobilizuojamos užpultos šalies bei įsipareigojusių sąjungininkų karinės pajėgos, kuriose tarnauja įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Informuojami ir civiliai, nes karo metu tenka kovoti ir jaunam, ir senam, ir sveikam, ir ligotam, net vaikams dėl išlikimo. O blaivūs žmonės adekvačiau vertina aplinką ir daug dažniau išgyvena.

      Dėl šauktinių amžiaus galima diskutuoti, tačiau nereikėtų jo sieti su amžiumi, nuo kurio leidžiama legaliai nuodytis alkoholiu. Juk dėl to, kad gali kilti karas, tikrai nereikia sąmoningai pratinti kuo jaunesnių žmonių prie girtavimo. Prisiminkime esminius skirtumus. Gynyba ištikus karui – neišvengiamybė ir pareiga, o alkoholio vartojimas – kenksmingas, bet pasirinkimas. Tad puiku, kad nauji įstatymo pakeitimai, šį nebūtiną, žalingą pasirinkimą nukelia į brandesnį žmogaus amžių. 

       

      Kalbant apie Lietuvos bei užsienio leidinių, parduodamų Lietuvoje, tariamą diskriminavimą ar vartotojų teisių pažeidimą dėl alkoholio reklamos uždraudimo galima konstatuoti, jog tiek užsienio tiek Lietuvos leidiniuose esančios alkoholio reklamos paprasčiausiai rodė, kad ženkli dalis leidinių nevengė alkoholio industrijos pinigėlių. Alkoholio industrija tikrai turtinga, tad jos parama per reklamą leidiniams yra svari. Iš kitos pusės, nors ir visuomenei žalinga, bet - tiesiog reklama ir pajamos. Tad kodėl nesinaudoti, jei leidžia įstatymai. Būtent todėl, nesant draudimų, vargu ar leidiniai atsisakytų abejoms pusėms naudingos partnerystės su alkoholio industrija.

      Sveiku protu žiūrint ši industrija – tai juk legalių narkotikų industrija, kurios tikrai nereikėtų palaikyti. Nauji Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai yra sveikintini, nes  duoda aiškią žinią ir įpareigojimą Lietuvos bei užsienio leidiniams, kad leidiniai su alkoholio reklama, Lietuvoje yra nepageidaujami.

      Tai verčia užsienio leidėjus permąstyti ne tik savo santykius su Lietuvos užsakovais, bet ir santykius su alkoholio pramonės atstovais, kurių reklamas talpino metų metais be jokios rimtos atsakomybės pieš visuomenę. Paskatinti žmones bei verslus susimąstyti ir keistis tinkama linkme – nuostabus dalykas.

      Žiūrint sveiku protu, vartotojų teisės dėl pasikeitusių leidinių tikrai nenukenčia. Paprasčiausiai žmonės nematys jiems žalingų produktų reklamų, kurių masinės žiniasklaidos priemonėse seniai nereikia. Juk narkotikų taip pat niekas legaliai nereklamuoja, nes supranta, kad jie ypač žalingi žmogui ir juos draudžia įstatymai. Gera visuomenės sveikata yra daug svarbiau už abejotinus argumentus ir kitas manipuliacijas, prieštaraujančias mokslo patvirtintiems faktams. Lietuvos žmonėms bus tik geriau, jei užsienio spaudos žurnalai bus su užklijuotais ar panaikintais alkoholio reklamos puslapiais, nes tai reiškia, kad vienu žalingu šlamštu bus mažiau. Tikra žurnalo vertė tikrai laikosi ne „ant alkoholio reklamos“, ten yra juk straipsniai J. Tikrai nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris pirktų žurnalą dėl alkoholio reklamos.

      Ir beje, jau 2017 m. birželio mėn. buvo aišku, kokios bus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, įsigaliosiančios 2018 m. sausio 1 d. Tad buvo daugiau nei pakankamai laiko Lietuvos užsakovams suderinti santykius su užsienio leidėjais...   

       

      Ar visi naujai priimti ribojimai bus idealiai suderinami su ES politika, teise ir t. t.? O gal Lietuva kaip tik parodys gerą pavyzdį ES?  PSO duomenimis, alkoholis kaip ir tabakas bei narkotikai – vienareikšmiškai kenksmingi žmogaus organizmui. Lietuvos kaip valstybės viena iš pareigų yra užtikrinti kuo geresnę piliečių sveikatą. Tad valstybė privalo rūpintis piliečių sveikata, net jei atsiranda neatitikimų su ES teise, kitais įsipareigojimais. Lietuva turi savo atstovus Briuselyje, kurie, kaip ir kitų šalių atstovai, gali kelti klausimus, duoti įvairius pasiūlymus, spręsti Lietuvos įstatymų su ES suderinamumus. Juk mūsų atstovai Briuselyje yra ne tik tam, kad praneštų Lietuvai, kaip elgtis, kad visada idealiai sutartų su ES J. Svarbiausia – mūsų šalis gali tapti sektinu pavyzdžiu kitoms šalims, nes ir kitos šalys turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.    

      Galiausiai gerėjanti žmonių gyvenimo kokybė: laisvė, saugumas, blaivybė, gera sveikata, išsilavinimas, sąžiningas verslas ir kiti pozityvūs dalykai yra patys stipriausi ir neginčijami argumentai, kuriuos privalo užtikrinti ne tik kiekviena valstybė savo piliečiams, tačiau ir bet kuri sąjunga, kuri sudaroma dėl pažangos, geresnio gyvenimo. Tad akivaizdu, kokia linkme turi dirbti renkama valdžia savo piliečiams. Tuo galima remtis ginant savo šalies interesus bet kurioje šalyje, pačiose įvairiausiose sąjungose, kurios tvirtina, jog yra suinteresuotos gera žmonių gyvenimo kokybe ir paiso PSO rekomendacijų. 

       Todėl yra sveikintinos įstatymais įtvirtintos pastangos sveikesnės ir blaivesnės Lietuvos link. Kas prie to neprisideda, gali bent jau netrukdyti. Tikiuosi, jog teigiamas Lietuvos pavyzdys įkvėps ir kitas ES šalis įstatymais riboti alkoholio vartojimą ir kartu imtis kitų efektyvių priemonių jo vartojimui mažinti.

       

      Žmonėms, įsitikinusiems, jog saikingas alkoholio vartojimas nedaro žalos, galėčiau pasakyti, jog tikriausiai jie per mažai žino apie alkoholio daromą žalą žmogui, net jei jis vartojamas tariamai saikingai. Veikiausiai net nesusimąstoma, kaip greitai bei netikėtai atsiranda sunki priklausomybė ir baisios pasekmės ne tik vartojančiam, bet ir jo palikuoniams. Aišku, kad dalis žmonių supranta, bet nenori pasikeisti, arba jau nepajėgia, nes jau pasiekę sunkią priklausomybės fazę.

      Norintiems sužinoti daugiau apie alkoholio žalą rekomenduočiau puikią Aurelijaus Verygos paskaitą „Kur einame: baisūs faktai apie alkoholį“, pasiekiamą internetiniu adresu: 

          

      A. Veryga pirmiausiai yra puikus gydytojas (psichiatras), turintis gilias žinias apie alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų žalą žmogaus organizmui, o tik po to politikas, siekiantis sveikesnės Lietuvos.

       

      Priklausomybę turintis ir nenorinis išgyti žmogus tikrai yra nuostolingas bet kurios valstybės visuomenei, nes dėl ligos nesugeba savęs kontroliuoti ir dažniausiai nejaučia jokios atsakomybės už savo veiksmus, nuo kurių nukenčia ne tik pats bei artimieji, bet ir nekalti aplinkiniai.  

       Kiekvienas galime suklupti, nes tobulų ir nepažeidžiamų nėra. Žmonėms, siekiantiems išsivaduoti nuo priklausomybių, reikia palaikymo. Profesionali pagalba yra veiksmingiausia, kai žmogus nuoširdžiai pasiryžta pasveikti. Siekiančius įveikti priklausomybę norėčiau informuoti apie profesionalią pagalbą, padedančią įveikti alkoholizmą ar kitą sunkią priklausomybę: http://www.maksimalietis.co.uk... 

       

      Keli pastebėjimai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, įsigaliosiančių nuo 2020 m. sausio 1 d.

      1) Alkoholio prekyba bus negalima nestacionariose kavinėse, įvairiuose paviljonuose, atsirandančiuose tik sezono metu. Sezoninių licencijų verstis alkoholiu nebeliks.

      Puiku, nes mugėse, šventėse ir pan., visiems bus saugiau dėl sumažėjusio girtų, neadekvačių, agresyvių žmonių skaičiaus. Be to - vaikai ir paaugliai nematys negražių, žalingų pavyzdžių.

       2) Bus uždrausta prekyba alkoholiu paplūdimiuose.  

      Girtumas skatina organizmo dehidrataciją, padidina riziką gauti saulės smūgį ar nuskęsti, nes apsvaigęs žmogus nesugeba objektyviai įvertinti situacijos. Dėl to apsunkinamas gelbėtojų darbas ir kyla didesnis  pavojus visiems poilsiautojams, nes gelbėtojas negali padėti į bėdą patekusiam blaiviam asmeniui (vaikui, seneliui), jeigu yra užimtas pagalba girtam ar jo tramdymu. Tai yra labai neteisinga. Mėgstantys paplūdimiuose girtauti ar ateinantys jau įkaušę turėtų susimąstyti apie galimus scenarijus ir elgtis kur kas atsakingiau ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių. Bus puiku, kai paplūdimiuose nebus galima įsigyti alkoholio, nes visi būsim saugesni, be to nuotaikos negadins neadekvatus girtaujančių elgesys, keiksmai…   

      Laisvė ir tautiškumas. Visais laikais okupantai stengdavosi nugirdyti okupuotas tautas. Ir visai nesvarbu, ar okupantai komunistai ar kapitalistai, ar iš Rytų ar iš Vakarų, ar okupuodavo tiesmukai ar subtiliai, naudojant „minkštą“ veikimą. Akivaizdu, jog turintys neigiamų priklausomybių ir nesugebantys pilnavertiškai mąstyti žmonės daug lengviau pasiduoda propagandai, nutautinimui, vergovei. Jie tampa lengvai valdomi ir abejingi, o kartais net  nukreipiami prieš savus, nes būna apsvaigę, išsižadėję savo šaknų, tapatybės, esminių tikslų. Tad niekada nežinome, kodėl kai kurie alkoholio industrijos atstovai skatina alkoholizmą. Gal jie tiesiog naudojasi situacija, kad užsidirbtų ir gerai gyventų iš savo tautiečių, bendrapiliečių vargų? O gal siekia kažko daugiau?  

      Kaip programuojama ir į degradaciją stumiama visuomenė puikiai atskleidžia M. G. Maksimaliečio knyga „Totali blaivybė ar totali kontrolė“.  Daugiau: http://www.maksimalietis.co.uk...

       Nauji Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai tiesiog prisideda prie visuomenės blaivėjimo, geresnės sveikatos, sąmoningumo augimo. Esu įsitikinęs, jog blaivesnė visuomenė aktyviau dalyvaus Lietuvos gyvenime, taps kūrybiškesne ir pilietiškesne, drąsiau kovojančia dėl savo teisių ir ginančia tapatumą. Manau, jog „Alkoholio kontrolės įstatymo“ pakeitimus inicijavę politikai siekia protingesnės, sveikesnės, pilietiškesnės, sėkmingesnės ir saugesnės Lietuvos.   

       

      Apibendrinant galima drąsiai teigti, jog visi nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioję ir 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai yra naudingi Lietuvai, jos piliečiams ir svečiams. 

      Skaityti komentarus

      Lina 2018 13 02 11:44

      Man ypač patiko skyrelis „Laisvė ir tautiškumas“. Tikrai apsvaigintus ir degraduojančius žmones lengviau valdyti.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai

      Marius 2018 22 02 08:20

      Pagaliau kažkas parašė išsamų atsaką puolantiems blaivybę.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai