Jis pabrėžė, kad dabar karantino režimo palaikymas yra labiau susijęs su teisiniais aspektais nei medicininiais.

„Kalbėdami apie karantino pratęsimą, kalbame iš esmės apie teisinį režimą, kuris skirtas pirmiausia dviem dalykams  – jis susijęs su ekonomine parama, nes daug priemonių taikomos karantino metu ir po karantino, antras teisinis dalykas – ligos plitimo ir įvežimo galimybių suvaldymas“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Anot jo, trečiadienį Vyriausybė tai pat planuoja patvirtinti epidemiologinius kriterijus, kurie lemtų, kada karantinas būtinas.

S. Skvernelio teigimu, epidemiologai siūlo nustatyti keturis kriterijus, kuriems esant karantinas nebebūtų tęsiamas.

Pasak premjero, pagal juos, karantinas būtų atšauktas, jeigu per pastarąsias 14 dienų suminis sergamumo COVID-19 rodiklis 100 tūkst. gyventojų nedidėtų, jeigu nuo visų patikrinimų teigiamų atvejų būtų ne daugiau kaip 0,5 procento, jeigu per savaitę nebūtų nustatyti daugiau kaip penki įvežtiniai atvejai ir jeigu ne mažiau kaip 90 proc. naujų atvejų būtų susiję su jau esamais lokaliais židiniais.

Premjeras teigė, kad trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti dar daugiau karantino sąlygų sušvelninimų.

„Rytoj priėmus nutarimą, pamatysime, kad praktiškai grįžtame į buvusį mums įprastą gyvenimą, išskyrus su tais ribojimais, kurie grasina atskiriems židiniams arba ligos plitimui“, – sakė jis.

Taip pat ketinama Vyriausybės nutarimu įteisinti praėjusią savaitę per pasitarimą patvirtintą masiniams renginiams organizuoti skirtą planą.

„Bus patvirtinta Vyriausybės nutarime, kad nuo birželio 1 dienos uždarose erdvėse iki 100 žmonių su dviejų metrų atstumo išlaikymu, o atvirose erdvėse – iki 300 žmonių su metro atstumo išlaikymo“, – sakė S. Skvernelis.

„Taip pat mėgėjiškas komandinis galės vėl pradėti funkcionuoti“, – pridūrė jis.

Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.