Prieš balsavimą premjeras Saulius Skvernelis paragino parlamentarus nežaisti politinių žaidimų.

„Šiandien jūsų balsavimas dėl įgaliojimų suteikimo yra svarbus momentas, lemsiantis, ar pradėti darbai judės į priekį ir žmonėms duoti pažadai bus ištesėti, ar bus grįžta į politinių žaidimų areną“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Didžiausios valdančiosios „valstiečių“ frakcijos atstovas pareiškė, kad „Vyriausybė ne tik gali, bet ir turi tęsti pradėtus darbus“.

„Dar ne visi geri numatyti darbai yra padaryti“, – tvirtino politikas.

Įgaliojimų suteikimo iš naujo Vyriausybei prireikė, nes nuo Sauliaus Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.

Liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, Vyriausybės nariais tapo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai – vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre tapo Rita Tamašunienė, pakeitusi Eimutį Misiūną. 

Žemės ūkio ministerijoje „valstietį“ Giedrių Surplį pakeis „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.

„Naujieji Vyriausybės nariai yra didelę patirtį sukaupę politikai, neturiu nė mažiausios abejonės, kad jie savo žinias galės pritaikyti valstybės labui“, – sakė premjeras.

Naujųjų ministrų prisistatymas

Per Seimo posėdį parlamentarams prisistatė ir trys naujieji Vyriausybės ministrai, nors daugiausiai į klausimus atsakinėjo premjeras.

Paskirtasis žemės ūkio ministras A. Palionis parlamentarams nepasakė savo galutinės pozicijos dėl ministerijos perkėlimo į Kauną. 

„Dar nesu ministras ir nesusipažinęs su visa procedūra, kuri įvyko, bet natūralu, mes turime suprasti labai paprastą dalyką, kad ateinantys metai – derybų metai – nulems naujo finansinio laikotarpio mūsų gerovę, ką mes išsiderėsime septyneriems metams į priekį, tikiu, kad kai užimsiu ministro kėdę, tada aš ir priimsiu galutinį sprendimą“, – kalbėjo „socialdarbietis“.

Būsimasis susisiekimo ministras J. Narkevičius pabrėžė, kad ne tik jo partijos, bet ir Vyriausybės prioritetas yra antikorupcinė veikla: „Čia yra būtinoji sąlyga, kuri turėtų būti vykdoma visose srityse, visose veiklose“. 

Socialdemokratui Algirdui Sysui paklausus, kaip bus grąžintas darbo užmokesčio bazinis dydis į prieškrizinį lygį, vidaus reikalų ministre paskirta Rita Tamašunienė teigė, kad tų tarnautojų, kuriems krizės metu buvo sumažintas atlyginimas, lūkesčiai yra teisėti.

„Vis tiek ar šiai, ar ateinančiai Vyriausybei tuos pinigus reikės grąžinti, bet mes taip pat kalbame ir apie didinimą, apie tai, kad žmonių pajamos atitiktų jų poreikius ir šiuolaikines galimybes“, – tvirtino politikė.

Opozicija pasisakė prieš įgaliojimų suteikimą Vyriausybei, nes tvirtino, kad iki Seimo rinkimų likus tik kiek daugiau nei metams, kabinetas nesugebės nuveikti nieko svarbaus.

„Vyriausybės tikslas yra išbūti iki šios kadencijos pabaigos. Tam Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis nepritaria, todėl balsavime nepalaikysime“, – sakė opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Nemanau, kad kažko galima tikėtis iš šitos Vyriausybės“, – teigė opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.

Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad S. Skvernelis derybas dėl ministrų postų dalybų atidavė į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio rankas.

„Gaila, kad premjeras neišnaudojo galimybių (...) reikalauti iš kandidatų ir aukšto profesionalumo, ir kompetencijos, ir nenuleisti tos kartelės, kurią buvo skelbęs kadencijos pradžioje“, – kalbėjo politikas.

Abejotina procedūra

Įgaliojimai S. Skvernelio vadovaujamam kabinetui suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.

Opozicija teigia, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje įtvirtinta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami tik balsuojant dėl jos programos.

Dėl to opozicijos atstovai ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, patvirtino J. Razma.

„Mes nedelsdami kreipsimės į Konstitucinį Teismą, stengsimės tai padaryti jau ketvirtadienį, teisininkams duota užduotis paruošti kreipimosi tekstą. Tikrai manome, kad įgaliojimų Vyriausybei suteikimas yra rimtas dalykas ir tai turi būti padaryta be konstitucinės teisės abejonių“, – žurnalistams sakė parlamentaras.

Seimo narių grupės kreipimasis į teismą būtų nagrinėjamas bendra tvarka, tačiau J. Razma tikėjosi, kad įvertinus situaciją klausimo būtų imtasi be eilės.

Pasak jo, padarius išvadą, kad Vyriausybė gavo įgaliojimus antikonstituciniu būdu, kiltų abejonių dėl jos priimtų nutarimų teisėtumo.

Vyriausybės programos tvirtinimas Seime būtų užtrukęs ilgiau, nei įgaliojimų suteikimas vienu balsavimu.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad pasirinktas kelias suteikti įgaliojimus Vyriausybei yra rizikingas, nes gali būti labai žalingas valstybei.

Politikė taip pat sakė, kad pasirinkdami trumpesnį kelią, neleisdami naujiems ministrams prisistatyti frakcijose valdantieji parodė, kad jiems nesvarbus opozicijos balsas.

„Jūs iš esmės naudojate jėgos metodą ir šiame kontekste jūsų, premjere, kalbos apie bendradarbiavimą su opozicija, apie didesnį įsiklausymą į opozicijos balsą, atrodo ypatingai nenuoširdžios“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

S. Skvernelis sakė, kad dėl pasirinkto būdo jam „nekyla jokių abejonių nei kaip ministru pirmininkui, nei kaip teisininkui“.

„Tiek Seimo statuto procedūra, kuri reglamentuoja šią situaciją, (...) tiek ir Konstitucinio Teismo nutarimai (...) man jokių abejonių nesukelia“, – tvirtino premjeras.

Suteikus įgaliojimus Vyriausybei, naujieji ministrai prisieks vėliau antradienį.