°C
      2018 10 22 Pirmadienis

      Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos pranešimas: „Gresianti ES bauda verčia skubėti sprendžiant nuotekų klausimą“

      Nuotrauka: Kęstutis Mažeika | BNS nuotr.

      Autorius: Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Kęstutis Mažeika
      2018-10-10 12:00:00
      2018-10-10 12:00:00

      Šiandien Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Jono Jaručio parengtam Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui, kurį Seimui teks priimti dar šią rudens sesiją.

      „Turime suskubti ir priimti įstatymą kuo greičiau. Tai leis išvengti galimų baudų už kitu atveju gresiantį ES teisės pažeidimą. Jeigu Lietuvai būtų paskirta bauda už netinkamą direktyvos perkėlimą ir prisiimtų įsipareigojimų centralizuotai tvarkyti ne mažiau kaip 98 procentus nuotekų nevykdymą, bauda galėtų siekti nuo kelių iki dešimčių milijonų eurų, ir ją tektų sumokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

      Prieš 2 savaites aplinkos ministras Seime pristatė Miestų nuotekų direktyvos nuostatas perkeliantį įstatymo projektą, tačiau jis nesulaukė palaikymo Seimo salėje ir buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Todėl Seimo nariai K. Mažeika ir J. Jarutis patobulino įstatymo projektą, atsisakydami daugiausia ginčų keliančių ir pažeidimo ištaisymui nebūtinų nuostatų. Pirmoji įstatymo projekto teisėkūros stadija šiandien buvo sėkminga, dabar projektą svarstys Seimo komitetai. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas pastabas ir pasiūlymus, gautus iš visuomenės atstovų, institucijų ir papildomų komitetų, tai planuoja lapkričio 7 dieną.

      Daugiausiai ginčų, tikėtina, sukels projekto nuostata, kieno lėšomis bus finansuojamas neprisijungusių prie centralizuotų tinklų gyventojų būstų pajungimas. Tam labiausiai priešinasi savivaldybių vandens tiekimo įmonės, pateikdamos daug argumentų ir prašydamos papildomų lėšų.

      Atkreiptinas dėmesys, kad į Lietuvos vandentvarkos sektorių nuo 2004 metų ES investavo jau apie 1 milijardą eurų. Deja, dėl savivaldybių ir vandentvarkos įmonių kaltės dalį šios sumos gali tekti grąžinti.

      Skaityti komentarus