„Turėtume pamėginti, kad lyderiai išgirstų kritiką ir kas yra blogai. Jei kritika nebus išgirsta, turėsime labai liūdnas pasekmes. Nesiekiu skaldyti frakcijos, neišeinu iš partijos ir iš pačios frakcijos“, - sakė Seimo narys. Jis teigė, kad laiko save LVŽS frakcijos ir sąjungos nariu, todėl ir ateityje planuoja toliau tęsti politinę karjerą būtent su šia jėga.

Pasak M. Puidoko, LŽVS pirmininko R. Karbauskio siekis vis daugiau valdžios koncentruoti savo rankose, taip pat neseniai įgyvendinta ambicija per pusę, nuo 12 iki 6, sumažinti LVŽS pavaduotojų skaičių ir dvigubai prailginti partijos pirmininko kadenciją – nedera su demokratijos principais. „Partijos pirmininkas nori ne tik būti renkamu iš vieno kandidato, bet ir pats pasiskirti valdybos narius. Greta to, partijos pirmininko vykdomas boikotavimas bet kokių mėginimų stiprinti partijos regioninę struktūrą, matyt, bus sąlygotas tos pačios diskusijų ir kitos nuomonės baimės. Man tai atrodo ne tik nedemokratiška, bet ir nekorektiška“, – sako M. Puidokas.  

M. Puidokas mano, kad partijai reikia didelių vidinių reformų, susitelkimo, kalbėjimosi ir susikalbėjimo tarpusavyje. „Kartais atrodo, kad dėl svarbių žmonėms ir valstybei projektų diskusijoms vietos visai nebelieka, kai bet kokias geriausio sprendimo paieškas nustelbia viena nuomonė“, – mano Seimo narys.

2016 metais LR Seimo rinkimuose daugumą mandatų partija laimėjo su ambicinga ir vertybėmis pagrįsta politine programa. LVŽS vizija ir siūlomi sprendimai buvo paremti penkių darnų (5D) – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu.

„Prie LVŽS prisijungiau, nes tvirtai tikėjau, kad mes visi nuoširdžiai sieksime įgyvendinti savo rinkiminę programą ir tvirtai ginsime tas tikrąsias vertybes, kurios yra kertinės mus palaikantiems žmonėms bei mums patiems. Partijos programa turi būti kelrodis orientyras mūsų veiklai. Tačiau pastarieji įvykiai – tai ir bandymas vykdyti švietimo reformą, ir praktiškai nevaldomas miškų kirtimas, ir L. Kukuraičio vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių institucijų sukeltas nepasitikėjimas, baimės atmosfera visuomenėje, šeimų ir žmonių konstitucinių teisių pažeidimai rodo, kad vyksta bet kas, tik ne rinkėjams pažadėtos programos vykdymas“, – sako M. Puidokas.

Seimo narys negailėjo kritikos ir S. Skvernelio vadovaujamos vyriausybės veiklai. Anot jo, vyriausybės veikla yra nekontroliuojama, ministerijos už savo veiksmus nesivargina atsiskaityti Seimui, o vyriausybę suformavusi partija nesugeba priversti vyriausybės laikytis rinkiminių įsipareigojimų.

Kaip pavyzdį M. Puidokas nurodo ir vyriausybės sprendimą padidinti miškų kirtimo normą, plynus kirtimus saugomose teritorijose. O LVŽS rinkimų programoje juodu ant balto žadėta tokius kirtimus stabdyti. Partijos prioritetinės programų sritys buvo švietimas ir kultūra, šeimos gerovės užtikrinimas, aplinkos apsauga, regionų plėtra. Įsipareigojimas spręsti mokslo ir studijų problemas taip ir liko pažadas. Vyriausybė net nemėgino reformuoti dar anksčiau daug kritikos sulaukusio, liberalo G. Steponavičiaus iniciatyva įvesto, vadinamojo „krepšelio“ modelio, nepaisant to, kad juo paremtas švietimo sistemos finansavimas sąlygojo mokymo kokybės nuosmukį ir sisteminę švietimo krizę. 2018 m. aukštosiose mokyklose liko 6 tūkst., o profesinėse – 2 tūkst. nepanaudotų studijų krepšelių, bet už mokslą dabar moka 25% daugiau studentų nei prieš metus. Nors Seimas priėmė sprendimą dėl nemokamo mokslo bakalaurinių studijų studentams, nekompetentingas studijoms skirtų lėšų valdymas lėmė, jog liko nepanaudoti beveik 30 mln. Eurų. Nepanaudotos lėšos galėjo jau dabar palengvinti 8000 studentų ir juos išlaikančių tėvų finansinę padėtį, tačiau šie išgaravo.  

Seimo narys M. Puidokas mano, kad S. Skvernelio atvesti radikalias libertarines nuostatas propaguojantys V. Bakas, V. Sinkevičius, o anksčiau – ir D. Šakalienė daug prisidėjo prie to, kad LVŽS vertybinės nuostatos tapo ignoruojamos.

„Atstatydinta švietimo ministrė J. Petrauskienė atvirai nevykdė mūsų programos, jos ir jos komandos atsakomybės ir kompetencijos nebuvimas, diskreditavo iš esmės reikalingą etatinio apmokėjimo reformą mokytojams“, – teigia M. Puidokas ir pabrėžia, kad šią ministrę gynė G. Landsbergis ir viešai gyrė ją, kaip vykdančią konservatorių programą. M. Puidokas sako, kad iš švietimo reformos liko tik sujaukta Baltistikos katedros padėtis VU, suvelta valstybinės lietuvių kalbos egzaminų tvarka, beprasmiškai prailginti mokslo metai, nusivylę moksleiviai, jų tėvai, pedagogai ir visa švietimo bendruomenė.

M. Puidokas pabrėžia, kad  nekoordinuotų ir chaotiškų iniciatyvų pavyzdžių pilna visose srityse – pradedant viešųjų finansų valdymu, beatodairiška, regioninės plėtros poreikius ignoruojančia valstybės institucijų ir įmonių centralizacija bei koncentracija, vaikų teisių sistemos diskreditacija, merdinti kultūros politika, kurios simboliu tapo sužlugdytas Lietuvos Respublikos šimtmečio jubiliejus, ne „žalėjančia“, o vis labiau į iškastinį kurą orientuota energetikos ir transporto politika, padidinta miškų kirtimais, išnaikintais šimtamečiais miestų parkais ir baigiant sritimis, kuriose įvykdytos reikalingos reformos ne tik nebuvo deramai pristatytos, tačiau ir dėl skubotumo, nepakankamo pasirengimo sukėlė daug sumaišties, užgožusios jų teigiamas puses – ar tai būtų vaistų politikos tobulinimas, ar mokesčių, ar valstybės tarnybos reforma.

„Ne aš vienas pastebiu, jog stiprėjant autokratijos tendencijoms, tylint jų įbaugintai valdančiai partijai, vyriausybė vykdo pavienes, tarpusavyje nederančias iniciatyvas, kurios vis labiau panašėja į radikalių libertarų šūkius, o ne į vieningą politiką. Paguoda yra tai, kad šiuo metu esame ekonominio ciklo pakilimo ir ES fondų lėšų investicijų piko stadijoje, kuris dar keletą metų padės balansuoti nekompetencijos padarinius“ – savo nusivylimo neslėpė Seimo narys.

M. Puidokas teigia, kad ne kartą yra siūlęs bendromis pastangomis pradėti realiai spręsti esamas problemas, ieškoti stipresnių ir kompetentingesnių specialistų, galinčių koordinuoti švietimo, socialinės apsaugos, aplinkos ministerijų ir kitų sričių darbą.

„Esu tas, kuris laikosi duotų pažadų. Šiandien noriu pakviesti ir visus LVŽS bendražygius prisiminti, kokiomis vertybėmis remdamiesi ėjome į Seimo rinkimus, kokius pažadus turime tesėti tiems, kurie už mus balsavo, neužmiršti Seime duotos priesaikos, ir svarbiausia, nustoti meluoti patiems sau“, – sako M. Puidokas, „Nors partijos pirmininkas ir nemato darnaus ir bendro darbo partijoje poreikio, siūlau kuo skubiau tarpusavyje užmegzti dialogą ir imtis veiksmų“.

Seimo narys M. Puidokas kolegas kviečia:

• Jungtis į vidinę grupę frakcijoje ir pradėti atsakingai vykdyti LVŽS rinkiminę programą „Darni Lietuva“;
• Užtikrinti ilgalaikę politinę paramą jautriausiose ir daugiausiai politinės valios reikalaujančiose srityse  ­– socialinės atskirties įveikimo, šeimos gerovės, švietimo, aplinkos apsaugos, regionų atsigavimo ir kultūros;
• Užtikrinti frakcijoje nuolatines kokybiškas diskusijas dėl svarbiausių žmonėms ir valstybei projektų;
• Imtis reformų partijos ir frakcijos viduje, siekiant išlaikyti demokratiją, formuoti diskusijų kultūrą, o ne tenkintis atskirų grupių ar asmenų sprendimais;
• Stiprinti partiją, pritraukiant naujų narių, plečiant ir vystant partijos regioninę tinklinę struktūrą;
• Siekti glaudesnio konsensuso su visomis politinėmis jėgomis bei pilietine visuomene, telkiant visus neabejingus Lietuvos ateičiai ir užtikrinti ilgalaikį šalies ūkio augimą, piliečių gerovę ir socialinį saugumą.

Spaudos konferencijos video įrašas: