°C
      2020 08 13 Ketvirtadienis

      Teisininkai: valdžios noras gauti užsienyje esančių lietuvių duomenis pažeidžia privatumą

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2020-07-31 11:00:00

      Kai kurie teisininkai sako, kad Vyriausybės siekis įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius teikti užsienyje esančių Lietuvos gyventojų duomenis be žmonių sutikimo pažeistų jų teisę privatumą. 

      Užsienio reikalų ministerija tikina, kad duomenų būtų prašoma tik ypatingais atvejais – siekiant padėti Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečiams ar jų artimiesiems, jei kiltų pavojus jų saugumui, gyvybei ar sveikatai.

      Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms šią savaitę pritarė Vyriausybė. Galutinį sprendimą dėl jų turės priimti Seimas, įstatymo įsigaliojimui taip pat reikės prezidento parašo. 

      Ar atitinka Konstituciją?

      Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad įstatymo projekto nuostatos gali pažeisti Konstitucijos garantuojamą teisę į privatumą. 

      „Manau, yra pagrindo abejoti, ar pataisos dera su Konstitucija, su 22-uoju jos straipsniu, nes jis įtvirtina asmens teisę į privatumą. Kitaip tariant, Konstitucija saugo privatų gyvenimą. O privatus gyvenimas – tai ir gyvenimo būdas, ir šeimyninė padėtis, ir gyvenamoji aplinka, ir santykiai su kitais asmenimis“, – BNS sakė V. Sinkevičius. 

      „Įpareigojimu operatoriams teikti ministerijai informaciją apie užsienio valstybėje esančių asmenų buvimo vietą tiesiogiai įsiterpiama į privatų gyvenimą ir aš labai abejoju, ar toks įstatymas nebūtų kvestionuojamas atitikties Konstitucijai požiūriu“, – tvirtino V. Sinkevičius.

      Vilniaus universiteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras teigia, kad idėja rūpintis gyventojų saugumu sveikintina, tačiau Vyriausybės Seimui teikiamos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos pažeidžia asmens privatumą.

      Pasak jo, įstatyme turėtų būti nuostata, jog operatoriai duomenis gali teikti tik su pačių žmonių sutikimu.

      „Nelabai suprantu, kodėl nustumiamas pats žmogus nuo sprendimų priėmimo, t.y. kodėl jo valia jau yra nesvarbi, ar jis nori, kad duomenys apie jo buvimo vietą užsienio valstybėje būtų atskleisti ir pranešti valstybės institucijai, ar ne“, – BNS sakė V. Mizaras.

      „Manau, kad tai yra įsiveržimas į privatų asmens gyvenimą – visa tai, kas yra susiję su asmens gyvenimu, nuo to negali būti pats asmuo nušalinamas“, – pridūrė jis.

      Profesoriaus nuomone, Vyriausybės deklaruojamiems tikslams dauguma atveju visiškai pakanka ir dabar operatorių siunčiamų pranešimų atvykus į kitas užsienio šalis su konsuline informacija, kontaktais.

      „Manau, kad tai visiškai įmanoma, tai gali būti ar kažkokia programėlė, ar mobiliojo ryšio operatorius galėtų atsiųsti žinutę ir pasiteirauti asmens, ar jis sutinka, kad būtų pateikta informacija apie jo buvimo vietą Užsienio reikalų ministerijai – tai, be abejonės, gali būti įrašoma į įstatymo normą, bet to įrašymo šiandien nėra“, – pabrėžė teisininkas.

      Mato pavojų dėl sekimo

      Lietuvos Advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas pabrėžia, kad duomenų rinkimas apie asmenį pagal Lietuvos teisės aktus galimas tik teismo leidimu, tiriant ar įtariant neteisėtą veiklą, arba su asmens sutikimu. 

      „Tai nereiškia, kad Užsienio reikalų ministerija tų duomenų kam nors neperduos. Tai reiškia, bent jau kiek suprantu aš, kad esant tam tikroms aplinkybėms, iš principo galime žinoti visus Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus, kur jie visi yra konkrečiu atveju konkrečioje šalyje (...). Tai yra ne kas kitas, o totalinis sekimas tam tikromis aplinkybėmis, kurias pasitvirtintų pačios institucijos“, – sakė jis.

      P. Griciūnas pataisose pasigenda aiškių saugiklių nustatant, kokie tiksliai duomenys būtų renkami ir kam tiksliai naudojami. Anot jo, nėra garantijos, jog prisidengiant gyventojų saugumu duomenys nebūtų panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, perduoti teisėsaugai.

      „Mes suprantame, kad informacija gali būti panaudota bet kam, pirmiausia, teisėsaugos tikslams. Pats savaime tikslas užkardyti nusikaltimus nėra blogas, bet jis turi būti proporcingas. Šiuo atveju, tai iškrenta iš proporcingumo principo“, – tvirtino advokatų atstovas.

      „Yra vadinamoji užsienio saulėlydžio sąlyga, kad vos tik dingus toms aplinkybėms, visi duomenys sunaikinami. To niekur nėra, nekalbama apie nė vieną saugiklį. Aišku, pagrindinis dalykas, kad tokie duomenys gali būti renkami tik su asmens sutikimu“, – pabrėžė jis.

      URM: įpareigojimas – tik būtinais atvejais

      Vyriausybės Seimui teikiamose pataisose numatyta įpareigoti operatorius teikti duomenis apie užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičių, persiųsti Užsienio reikalų ministerijos pranešimus, padėti susisiekti su Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiais, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

      Užsienio reikalų viceministras Darius Čekuolis Vyriausybės posėdyje tvirtino, kad tokios informacijos būtų prašoma ypatingais atvejais, t.y. siekiant užtikrinti užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinę pagalbą dėl „ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar saugumui“.

      „Bendradarbiaujant su ministerija, mobiliojo ryšio operatoriai siųstų informacinio turinio žinutes, taip vadinamus SMS, paslaugų vartotojams, esantiems užsienyje, taip pat, pabrėšiu, pavieniais atvejais, konkrečiam asmeniui atsidūrus sudėtingose situacijose, padės ministerijai susisiekti su juo, pateikiant visą turimą informaciją, kuri būtų būtina susiklosčiusioje situacijoje“, – teigė jis.

      Detaliau tvarką, kaip teikiami duomenys, dar turės nustatyti užsienio reikalų ministras.

      Pasak ministerijos, šiuo metu teikiant konsulinę pagalbą Lietuva neturi aktualių duomenų apie užsienyje esančius gyventojus, besinaudojančius šalies operatorių paslaugomis, taip pat nėra reglamentuotas URM ir operatorių bendradarbiavimas.

      Siaučiant pasaulinei koronaviruso pandemijai, Lietuva informaciją užsienyje esantiems ar įstrigusiems piliečiams iki šiol platindavo atskiru sutarimu su operatoriais.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus